Pradžia

PASVALIO RAJONO SAVIVALDYBĖ

Vytauto Didžiojo a. 1, LT-39143 Pasvalys. Tel. (8 451) 54 101, faks. (8 451) 54 130
en

PASVALIO RAJONO SAVIVALDYBĖ

Pradžia
en

Įvykiai, naujienos

 

Pasvalio kraštiečių bendrijos informacija

BENDRIJOS 30-mečio SUVAŽIAVIMAS

Vilniaus Karininkų ramovėje 2019 m. gegužės 4 d. įvyko bendrijos jubiliejinis 30-mečio suvažiavimas.
Suvažiavimo dalyvius sveikino: aktoriai Olita Dautartaitė ir Petras Venslovas prabilę pasvalietiška kalba eilėmis apie gimtąjį kraštą, pasvaliečiu himnu Pasvalio muzikos mokyklos kanklininkų ansamblis, bendrijos pirmininkas prof. Rimantas Kanapėnas, Pasvalio meras  Gintautas Gegužinskas, Seimo narys Viktoras Rinkevičius skyrė eiles gimtajam kraštui. 
Bendrijos pirmininko prof. Rimanto Kanapėno pranešimas (sutrumpintas).
Šiek tiek istorijos. Prasidėjus Lietuvos atgimimo Sąjūdžiui, pasvaliečiai būrėsi į Sąjūdžio grupes. Tuometinė iniciatyvinė 3 žmonių grupė, susidedanti iš gydytojos Genovaitės Jusaitienės, poeto Mykolo Karčiausko ir fiziko Eugenijaus Petrovo subūrė pasvaliečius, gyvenančius Vilniuje ir 1989 m. gegužės 20 d.  įkūrė Vilniaus pasvaliečių bendriją.

  1. Pirmuoju bendrijos pirmininku buvo išrinktas krinčinietis poetas Mykolas Karčiauskas. Tuo metu bendrija rūpinosi, ypač M.Karčiausko pastangomis, Vileišių giminės atminimo įamžinimu, buvo papildoma Petro Vileišio gimnazijos meno galerija A.Zmuidzinavičiaus ir P.Kalpoko paveikslais. Pasvaliečių bendrija aptardavo kuo padės savo kraštui. 1991 m. sausio įvykių metu Vilniaus pasvaliečių bendrijos nariai dalyvavo juose, atvykusius pasvaliečius pastiprindavo karšta arbata ir sumuštiniais.
  2. 1994 – 2006 m. Vilniaus pasvaliečių bendrijos pirmininku buvo akad. Bronius Grigelionis. Buvo plėtojami kultūros, meno ryšiai su pasvaliečiais, organizuojamos paveikslų parodos, pristatomos ir aptariamos kraštiečių knygos (K.Sajos, J.Mikelinsko, M.Karčiausko, V.Braziūno).
  3. Laikotarpyje nuo 2006 m. iki 2009 m. bendrija pirmininko neturėjo.
  4. 2009 – 2013 m. bendrijos pirmininku antrą kartą buvo išrinktas M. Karčiauskas, tuomet buvo priimti bendrijos įstatai, išrinkta valdyba. Tuo metu bendrijos nariai organizuodavo medikų akcijas po Pasvalio rajono kaimus, jų pastangomis buvo  parengta knyga „Užaugau Pasvaly“.
  5. Nuo 2013 m. iki 2015 m. gruodžio 15 d. Vilniaus pasvaliečių bendrijai vadovavo doc. Antanas Apynis. Tuo laikotarpiu vyko apie Pasvalio kraštą knygų pristatymo vajus. Buvo pristatyta per 10 knygų apie Pasvalio kraštą ir jo žmones, įkurta matematikų mokykla Pasvalio P.Vileišio gimnazijoje.
  6.  Nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 15d. Bendrijos pirmininku išrinktas prof. Rimantas Kanapėnas. 

Paminėsiu keletą svarbesnių darbų, kurie buvo atlikti man pirmininkaujant. Smulkiau apie kitus mūsų Bendrijos darbus galima susipažinti Pasvalio kraštiečių bendrijos svetainės skyrelyje „Apie mus“.

  1. 2016 m. kovo 5 d. bendrijos visuotiniame susirinkime Vilniaus pasvaliečių bendrija buvo pertvarkyta į Pasvalio kraštiečių bendriją, apjungianti kraštiečius gyvenančius ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje ir už jos ribų. Buvo priimti ir įregistruoti Registrų centre nauji bendrijos įstatai, patvirtintas bendrijos logotipas, bendrijos atminimo medalis „Už nuopelnus Pasvalio kraštui“, pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Pasvalio savivaldybe, su Pasvalio rajono bendruomenių sąjunga, sukurta Pasvalio kraštiečių bendrijos svetainė.
  2. 2016 m. buvo inicijuota ir viešai paskelbta idėja išnykusių kaimų atminimui įamžinti. Tuo tikslu mūsų iniciatyva buvo organizuotas pirmasis posėdis Lietuvos etninės kultūros globos taryboje Vilniuje, 2017 m. šia tema suorganizuota Respublikinė konferencija Seime, prie Pasvalio savivaldybės įsteigtas organizacinis komitetas „Išnykusių kaimų atminimui įamžinti“. Dėl išnykusių kaimų įamžinimo buvo atliktas švietėjiškas darbas su Pasvalio rajono seniūnais ir bendruomenių pirmininkais.
  3. Didžioji dalis Pasvalio rajono seniūnijų ir bendruomenių įpaminklino išnykusius kaimus, o seniūnijų centruose įrengti didžiuliai spalvoti informaciniai žemėlapiai, bylojantys apie išnykusius, nykstančius ir esamus kaimus.
  4. 2018 m. birželio 28 d. ir 29 d. buvo suorganizuotas Pirmasis Pasaulio pasvaliečių suvažiavimas Seime ir Pasvalyje.
  5. 2018 m. spalį buvo suorganizuotas ir pasodintas Pasvalio kraštiečių bendrijos istorinis ąžuolynas Pasvalyje, skirtas Atkurtos Lietuvos 100-mečiui paminėti. Buvo pasodinta 100 ąžuoliukų.
  6. Pasvalio miesto šventės metu kasmet organizuojame Pasvalyje mokslines – praktines konferencijas ir parodas – konkursus aktualiais nūdienos klausimais, pagerbdami apdovanojame Pasvalio krašto žmones - konkursų laureatus Padėkos raštais ir medaliais „Už nuopelnus Pasvalio kraštui“.
  7. Šiandien Lietuvoje mes esame vertinami už mūsų nuveiktus darbus, už tai mūsų bendrija ir Pasvalio savivaldybė laikoma mūsų šalyje sektinu pavyzdžiu. Šiuo pavyzdžiu Lietuvoje prasidėjo išnykusių kaimų atminimo įamžinimo judėjimas.
  8. 2018 m. inicijavome Pasvalio krašto enciklopedijos išleidimą ir apie tai paskelbėme laikraštyje „Darbas“ ir Pasvalio kraštiečių bendrijos svetainėje, kur išdėstėme, kas ir kaip turi būti konkrečiai daroma, kad dienos šviesą greičiau išvystų Pasvalio krašto enciklopedija, kuri būtų patalpinama ir pasaulinėje enciklopedijoje „Lietuvai ir pasauliui“ (ELIP).

Tiek trumpai apie mūsų nuveiktus darbus.
Naudodamasis proga, noriu akcentuoti, kad ne visiems pasvaliečiams mūsų darbai patinka. Negalime nepastebėti, kad kai kas į mūsų pastangas dažnai žiūri pro vienokius ar kitokius akinius. Tačiau, mes turime savo gimtąjį kraštą ir jo žmones, kurie mums yra vienodai lygūs ir vienodai visi brangūs.
Mylėkime savo kraštą, tėviškę ir jo žmones darbais, o ne žodžiais. Telydi mus vienybė ir meilė savo kraštui. (Pranešimo pabaiga).                  
Pasisakymuose kalbėjo: valdybos nariai - doc. Genovaitė Jusaitienė, žurnalistai Danielius Mickevičius ir Antanas Šimkūnas, svečiai - buvęs Pasvalio savivaldybės Tarybos narys Vladas Vitkauskas, Pasvalio savivaldybės istorikas Gražvydas Balčiūnaitis, Pasvalio katalikių  moterų draugijos pirmininkė Vlada Čirvinskienė.
Buvo įteikti pasodintų ąžuoliukų Pasvalio kraštiečių ąžuolyne pažymėjimai.
Veikė bendrijos nario Zino Kazėno originalių darbų kūrybos paroda.
Visi galėjo susipažinti su Bronislavo Mačiūno albumu apie ąžuoliukų sodinimą Pasvalio kraštiečių ąžuolyne.


Bendrijos valdybos narys Petras Šimeliūnas moderuoja suvažiavimą


Pasvalio muzikos mokyklos mokiniai (mokytoja Bronė Petrauskienė) gieda Pasvalio himną


Ir mes giedame pasvaliečių himną


Bendrijos nariai - aktoriai Olita Dautartaitė ir Petras Venslovas  sveikina suvažiavimo dalyvius eilėmis


Bendrijos pirmininkas sveikina suvažiavimo dalyvius


Pasvalio meras Gintautas Gegužinskas sveikina bendrijos įkūrėją doc. Genovaitę Jusaitienę


Klausomės  oratorių

Apdovanoti medaliais „Už nuopelnus Pasvalio kraštui“ ir Padėkos raštais

 


Prisiminimui


Iki kito suvažiavimo ...

Nuotraukos Kęstučio Svėrio


 

 


Prof. Rimantas Kanapėnas

PASODINOME PASVALIO KRAŠTIEČIŲ ĄŽUOLYNĄ

„Šiandien įgyvendinome sumanytą projektą – Pasvalyje, Taikos gatvėje pasodinome Šimtmečio ąžuolyną. Ąžuolas – tai tvirtybės ir galios simbolis. Šis istorinis ąžuolynas simbolizuos ir stiprins kraštiečių ir pasvaliečių bendravimą ir vienybę  
Daug kas gyvenime pamirštama, tačiau, manau, mūsų visų čia pasodintas ąžuolynas kiekvieną pavasarį sužaliuos ir oš, primindamas ne tik mums, bet ir mūsų vaikams, anūkams ir būsimoms kartoms kokia mums buvo ir yra brangi tėvų žemė, tėvų ir protėvių kraštas.
Būdami vieningi, visada galime nuveikti labai daug ir tegul Pasvalio žemėje mūsų pasodinti 100 ąžuolų primins Lietuvos himno žodžius „Vardan tos Lietuvos, vienybė težydi“.
Tikiuosi, kad mes čia dažnai sugrįšime aplankyti savo pasodintų  žaliuojančių ąžuolų“.  

Bendrijos pirmininkas
prof. Rimantas Kanapėnas
Pasvalys, 2018 m. spalio 20 d.

Bendrijos informacija

ĄŽUOLYNAS „DYGO KAIP ANT MIELIŲ“...


Ąžuolyno sodinimo vaizdas

„Į ąžuoliukų sodinimą!“ (iš kairės į dešinę): vyskupas emeritas J. Kauneckas, Pasvalio dekanas H. Kalpokas, meras G. Gegužinskas, Seimo narys V. Rinkevičius, kraštiečiai R. Kanapėnas ir P. Šimeliūnas, vicemeras P. Balčiūnas, Seimo narys A. Matulas

Seniūnų komanda pasiruošusi ąžuoliukų sodinimui

Bendrijos narys - rėmėjas P. Paškevičius pasirašo registracijos knygoje, kad gauti ąžuoliuko numerį

Bendrijos veteranai signataras E. Petrovas ir docentė G. Jusaitienė

Nuotaika puiki merui G. Gegužinskui ir vicemerui P. Balčiūnui

Bendrijos valdybos narė J. Stankevičienė

Seimo nariai A.Matulas ir V.Rinkevičius bebaigiantys sodinti ąžuoliukus

Savo ąžuoliuką pasodino vyskupas emeritas J.Kauneckas

Ir salotiečiai pasodino ąžuoliukus

Atidengėme ir lentą 

Plojimai atidengus lentą

Padirbėjus, „pasvalietiškas valgis“ gardžiausias pasaulyje

Kęstučio Svėrio nuotraukos


NEPAMIRŠTAME  IR  JUBILIATŲ

 Vilniaus karininkų ramovėje 2018 m. rugsėjo 26 d. sveikinome mūsų Bendrijos narį, šaulių sąjungos narį Gintautą Andrišėną su 50-ties metų jubiliejumi. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, G.Andrišėnas įvairiuose patriotiniuose pėsčiųjų žygiuose numynė virš 2500 km. Kilo mintis ryžtis ilgiausiam žygiui ir jį skirti Lietuvos šimtmečiui. Tam pasitarnavo nuo 1973 metų, Danijoje rengiamas 6 dienų, 300 km pėsčiųjų žygis iš Šlezvigo (Vokietija) į Viborgą (Danija). Įveikus šį žygį, Viborgo aikštėje,  miesto tarybos pirmininkas Per Moller Jensen sveikino žygį įveikusius dalyvius. Sveikinimai atiteko ir pasvaliečiui G.Andrišėnui, garbės pakyloje plevėsavo trispalvė.

Arnoldas Kulikauskas


Trečioji mokslinė praktinė konferencija „PASVALIO KRAŠTO SENOVIŠKI VALGIAI IR KULINARINĖS TRADICIJOS“

Pasvalio kraštiečių bendrijos iniciatyva kartu su Pasvalio savivaldybe ir rajono bendruomenių sąjunga 2018 m. rugsėjo 14 d. Pasvalio krašto muziejuje vyko trečioji mokslinė praktinė konferencija „Pasvalio krašto senoviški valgiai ir kulinarinės tradicijos“.
„Pagarba etninei kultūrai – tai pagarba tautai. Mums dera prisiminti ir gerbti mūsų tėvų ir senelių tradicijas, papročius, sukurtus valgius, įvairius patiekalus. Šeimose formavosi mūsų šiandieninė bendravimo kultūra, mūsų gyvenimo būdas, tolerancija, etiketas. Ypač svarbu paskatinti mūsų jaunimą saugoti šį paveldą ir tradicijas. Todėl reikėtų šių gyvų tradicijų renginius tęsti“, – sakė Pasvalio kraštiečių bendrijos pirmininkas prof. Rimantas Kanapėnas įžanginėje kalboje.
Prisiminti ir atgaivinti Pasvalio krašto senoviškų valgių kulinarines tradicijas buvo pasikviestas ne mažas istorinio paveldo žinovų būrys. Konferencijoje paskaitas skaitė: prof. Rimvydas Laužikas (VU), prof. Arvydas Pacevičius (VU), dr. Neringa Dambrauskaitė (VU), prof. Libertas Klimka (LEU), Nijolė Marcinkevičienė (Nacionalinis kultūros centras). Konferencijos moderatorius ambasadorius Petras Šimeliūnas.
Konferencijos tęsinys buvo senoviškų (etnografinių) valgių demonstravimas, jų degustacija – konkursas, kuris vyko miesto aikštėje. Kiekvienas šventės dalyvis galėjo paragauti taip seniai skanauto valgio ir kartu prisiminti, kaip jį ruošė ir gamino jų tėvai, seneliai. Už puikų pasirengimą kulinarinio paveldo gamintojai buvo apdovanoti padėkos raštais ir piniginiais prizais.



Bendras salės vaizdas

 


Iš kairės į dešinę: Pasvalio krašto muziejaus direktorė Vitutė Povilionienė, Pasvalio kraštiečių bendrijos pirmininkas prof. Rimantas Kanapėnas, Seimo narys Antanas Matulas, Pasvalio savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas

Konferencijos lektoriai

Iš kairės į dešinę: prof. Rimvydas Laužikas (VU), prof. Arvydas Pacevičius (VU), dr. Neringa Dambrauskaitė (VU),  prof. Libertas Klimka (LEU), Nijolė Marcinkevičienė (Nacionalinis kultūros centras), moderatorius Petras Šimeliūnas, Pasvalio Katalikių Moterų  skyriaus pirmininkė Vlada Čirvinskienė

Nuoširdžiai dėkojame visiems konferencijos dalyviams, lektoriams, rajono bendruomenių nariams už nuoširdų darbą, malonų priėmimą ir gardžius patiekalus.

Pasvalio kraštiečių bendrijos atsakingoji sekretorė Danutė Pučkytė


PASVALIEČIŲ PARODA SEIME

LR Seimo Europos informacijos biure 2018 m. liepos 17 d. buvo pristatyta Pasvalio krašto trijų menininkų darbų paroda, kurią organizavo Seimo narys Viktoras Rinkevičius. Į parodos atidarymą atvyko Seimo pirmininko pirmoji  pavaduotoja Rima Baškienė, Pasvalio kraštiečių bendrijos nariai: pirmininkas prof. Rimantas Kanapėnas, Petras Šimeliūnas, Danutė Pučkytė, Paulė Kanapėnienė, Pasvalio r. atstovai. Parodoje buvo eksponuojami Ritos Lauraitienės, Agnės Naunikaitės ir Arvydo Gudo grafikos ir karpinių darbai.
Menininkai pristatė savo darbus, jų atsiradimo kelius.
Ritos Lauraitienės darbuose su meile prisimenama gyvenimo akimirkos apie brangius žmones, jų gyvenimo istorijas.
Agnės Naunikaitės darbai - tai jautrus prisilietimas prie gamtos grožio. Gamta -jos darbų įkvėpėja, sielos atspindys.
Su lengva ironija savo darbus pristatė jaunasis menininkas Arvydas Gudas. Improvizacija, spontaniškai kilusios  mintys įgyvendinti naujus projektus dažnai ne iš karto  pasiekia žiūrovą.
Minėti menininkai darbais dar kartą parodo, kaip myli savo kraštą ir jo žmones, stengiasi kurti ir palikti pėdsakus kraštiečių širdyse bei Pasvalio krašto istorijoje.


Menininkė Rita Lauraitienė šalia savo unikalių karpinių (paveikslų)

 

 

Pasvalio kraštiečių bendrijos atsakingoji sekretorė
Danutė Pučkytė


 

PASAULIO PASVALIEČIŲ PIRMASIS SUVAŽIAVIMAS

Birželio 28 - 29dienomis Vilniuje ir Pasvalyje vyko Pasaulio pasvaliečių pirmasis suvažiavimas, skirtas Lietuvos valstybės 100-mečiui. Jį surengė Pasvalio kraštiečių bendrija (asociacija) kartu su Pasvalio rajono savivaldybe ir rajono bendruomenėmis.
Daugiausia kraštiečių atvyko iš JAV – per 30 žmonių. Kiek mažiau iš Vokietijos, Belgijos, Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos ir kitų valstybių.
Suvažiavime dalyvavo ir jį laimino Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, suvažiavimą sveikino Seimo nariai - Antanas Matulas ir signatarė Rasa Juknevičienė, Pasvalio rajono vicemeras Povilas Balčiūnas.
Pasvalio kraštiečių  bendrijos (asociacijos) pirmininkas profesorius Rimantas Kanapėnas sveikinimo kalboje akcentavo: “Kur bebūtume, kur benukeliautume, mūsų  Tėvynė buvo ir visada bus LIETUVA. Diasporoje gyvenantys lietuviai yra svarbi mūsų tautos dalis. Nesutikau nė vieno užsienyje gyvenančio lietuvio, kuris nenorėtų grįžti į Lietuvą – nors kelioms dienoms, nors kelioms savaitėms. Net ir garsiausios sėkmės kūrėjai, sako: „Norėčiau savo gyvenimo saulėlydį sutikti Lietuvoje“.
Tikiuosiu – sakė profesorius, kad šiame susitikime ir kituose mūsų suvažiavimo renginiuose mes, pasvaliečiai, atvirai pasikalbėsime apie viską, kas mums svarbu – pasidalinsime savo pasiekimais ir rūpesčiais; diskutuosime kaip spręsti emigracijos problemą; ką daryti kad Lietuvos neištiktų demografinė krizė; ką daryti kad nebeišvyktų žmonės iš Lietuvos, o sugrįžtų; ką daryti, kad stiprėtų mūsų valstybėje pagrindinė ekonomikos bazė – gamybos sektorius, kad provincijose netrūktų darbo vietų, sumažėtų nedarbas; nebeišnyktų mūsų kaimai ir miesteliai. Juk mums rūpi ne tik Pasvalio krašto, bet ir visos Lietuvos ateitis.  
Vicemeras Povilas Balčiūnas savo kalboje akcentavo, kad Pasvalio savivaldybė nupirko šalia Baltijos kelio 5 ha žemės sklypą, jame suprojektavo modernų “Verslo centrą”. Numato pritraukti investuotojus, įkurti daug darbo vietų.   
Konferencijoje – diskusijoje „Emigracija ir mes“  pranešimą skaitė KTU Europos instituto direktorius, ambasadorius Vygaudas Ušackas. Remdamasis ES ir kitų valstybių patirtimi, pranešėjas sakė, kad emigracijos problemos Lietuvoje bus iš esmės sprendžiamos tik tada, kai valstybė turės konkrečias ir aiškias, nuosekliai vykdomas programas. Kaip pavyzdį pateikė Airijos valstybę, kuri buvo patekusi į sunkią padėtį. Kilimas prasidėjo tik tada, kai Airija jau žinojo, kur valstybė eina, ko ji siekia.
Diskusijose kalbėjęs pedagogas  prof. Algis Mickūnas (JAV) buvo susirūpinęs dėl užsienyje ir Lietuvoje gyvenančių lietuvių, kad jie neliktų niekieno žmonės – be savo  tėvynės, be šaknų. “Mes turime daug gražių, nepakartojamų liaudies dainų, kuriomis galime didžiuotis prieš kitas tautas, bet jau nebemokame jų dainuoti. Negalime prarasti tautinės savasties – savo kalbos, kultūros.   Apie tai reikia kalbėti visose mokyklose  ir  Lietuvoje, ir užsienyje“ – sakė jis.
Buvo pasisakymų, kad pirmoji emigrantų banga užsienio valstybėse jau spėjo įkurti stiprias bendrijas, lietuviškas mokyklėles. Dabar atvykstantys emigrantai džiaugiasi jas radę, kartu su visais puoselėja lietuvybę. Jų vaikai mokomi lietuviškai kalbėti, rašyti, kuriami liaudies dainų ir šokių kolektyvai, rengiamos tautinės šventės.
Suvažiavimo dalyviai daug kalbėjo apie priežastis, kurios skatina palikti Lietuvą. Kaip pagrindinė priežastis buvo minimas žemas pragyvenimo lygis, kad išvyksta tie žmonės, kurie nesijaučia socialiai saugūs. Jaunimas akcentavo, kad išsivysčiusiose užsienio valstybėse yra daugiau galimybių tobulėti, atskleisti savo sugebėjimus ir juos pritaikyti gyvenime. Lietuviai užsienyje sutinka dirbti sunkius ir nekvalifikuotus darbus dėl to, kad už juos deramai mokama, kad žmonės nesijaučia žeminami. 
Lietuvoje dar nemaža dalis gyventojų gauna minimalią algą. Kaip pragyventi, gaunant tokias pajamas, kaip užauginti vaikus ir suteikti jiems reikiamą išsilavinimą, klausė užsienyje gyvenantys lietuviai.
Konkretaus atsakymo nebuvo. Į diskusiją įsiterpęs Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas nevyniojo žodžių į vatą: “Žmonės labai vargsta. Aš bendrauju su šeimomis, kurios augina daugiau vaikų. Valstybės mokama parama - tik labai varganam egzistavimui. Jaunimas, augantis tokiose šeimose, turi tik vieną svajonę – kuo greičiau išvažiuoti iš Lietuvos. Gyvenimui užsienyje ruošiasi ir didelė dalis akademinio jaunimo. Nėra tokių aplinkybių, kurios juos sulaikytų nuo emigracijos.”
Ekonomistas Paulius Kunčinas, turintys didelę darbo patirtį užsienyje ir Lietuvoje, emigraciją įvardijo vienareikšmiškai – tai yra blogybė. “Valstybė praranda savo žmones, jų galimybes dirbti ir stiprinti ekonomiką, jų kūrybinį potencialą. Reikia ieškoti būdų, kaip susigrąžinti emigrantus. Galvojantys apie sugrįžimą, nori matyti savo valstybės viziją, žinoti, kas jų laukia ateityje. Lietuva dar nežino, ar ji norėtų būti vieno miesto valstybė, ar savo ateitį matytų regionuose”.
- Aš asmeniškai palaikyčiau gerai išvystytus regionus, - sakė Paulius Kunčinas.
- Didžiųjų pasaulio miestų žmonės svajoja apie ramų gyvenimą švarioje aplinkoje. Mūsų žemės ūkis gali pasiūlyti ekologišką ir sveiką maitinimą pagal gyventojų pageidavimus. Kaime gyvenantis žmogus ne būtinai turėtų rinktis darbą kaime. Dėl sparčiai besivystančių informacinių technologijų, vis dažniau siūlomas nuotolinis darbas. Galima dirbti kitame mieste ar net kitoje valstybėje.  Pasaulyje ryškėja dviejų namų tendencija, kai šeima vasarą gyvena kaime, o žiemą persikelia į miestą, kad vaikams būtų patogiau lankyti mokyklas ir pan.
Palikti savo valstybę dėl to, kad čia ne viskas gerai, yra pralaimėjimas, svarstė suvažiavimo dalyviai. Pralaimi tie, kuriems pritrūksta išdidumo, gerų ambicijų. Esame savo valstybės šeimininkai ir dėl savo bėdų negalime nieko kito kaltinti. Lietuva yra ir bus tokia, kokią ją sukursime, kiek jai atiduosime savo pastangų, sugebėjimų, kiek į ją investuosime. 
Diskusijose dar kalbėjo Živilė ir Žilvinas Ramašauskai (JAV), žurnalistas Vytautas Bruveris (Vilnius), ekonomistė Viktorija Gaspariūnaitė (Pasvalys), politikas Povilas Vadopolas (Panevėžys) ir kiti.
Žinomas žurnalistas Antanas Šimkūnas informavo, kad ruošiamąsi išleisti Pasvalio krašto enciklopediją.
Politikas ir žurnalistas  Česlovas Juršėnas pristatė knygą: „Kazys Bobelis  Lietuvos Respublikos  Seimo plenariniuose posėdžiuose, 1992 – 2006“.
Suvažiavimo dalyviams buvo suteikta galimybė stebėti Seimo plenarinį posėdį.
Birželio 29 d. suvažiavimas tęsė darbą Pasvalyje. Pasvalio bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios už visus pasvaliečius.
Diskusija apie ateities perspektyvas  vyko  Pasvalio krašto muziejuje. Susitikime dalyvavo: pasvaliečiai iš užsienio, savivaldybės vadovai, seniūnai, bendruomenių pirmininkai, ūkininkai, verslininkai, švietimo ir kultūros atstovai. Buvo kalbama apie reikalingas permainas, ekonomiką, investicijas, tolesnį bendradarbiavimą, emigracijos problemas ir kitais aktualiais klausimais.
Emigracija egzistuos tol, kol vyriausybė ir valstybinės institucijos neinicijuos, nevystys ir neplėtos gamybos sektoriaus, užtikrinančio darbo vietų plėtrą ir atlyginimų didėjimą –  diskusijose kalbėjo prof. Rimantas Kanapėnas.
Suvažiavimas priėmė Deklaraciją.
Pasvalio krašto muziejuje  ir Pasvalio Mariaus  Katiliškio  viešojoje bibliotekoje veikė parodos.  Jų lankytojai galėjo susipažinti ir su Lietuvoje sukurtais ir  gaminamais šiuolaikiniais gydomaisiais lazeriais, kurie vertinami ir plačiai naudojami visoje Europoje. Svečiai susidomėję žvalgėsi po sparčiai besikeičiantį Pasvalį.
Svečiai aplankė restauruotą  Raubonių vilnų karšyklą. Buvo surengta įdomi  ekskursija po šį istorinę vertę turintį pastatą,  pademonstruotas vilnos karšimas ir verpimas senoviniais vandens sukamais įrengimais. Svečiai apžiūrėjo naujausių vilnos gaminių parodą. Suvažiavimo uždarymas vyko Raubonių  kavinėje, šeimininkai  vaišino gira ir paveldo alumi. 


Pasvalio rajono savivaldybės mero pavaduotojas Povilas Balčiūnas kalba suvažiavime


Moderuoja ambasadorius Petras Šimeliūnas


Konferencijos – diskusijos prezidiumas (iš kairės į dešinę): žurnalistas Vytautas Bruveris, pasvalietė Viktorija Gaspariūnaitė, pedagogas Algis Mickūnas (JAV), ambasadorius Vygaudas Ušackas, Žilvinas Ramašauskas (JAV)


Iš kairės į dešinę: I eilėje -  Dalia Bobelienė (Jono Vileišio anūkė) su dukra Rūta (JAV), Genovaitė Jusaitienė, II eilėje – Palmira Ačienė, Antanas Šimkūnas, Audronė Svėrienė


Vyskupas emeritas Jonas Kauneckas pokalbyje su Pasvalio krašto muziejaus direktore Vitute Povilioniene


Bendrijos narė Paulė Mikelinskaitė (kairėje) diskutuoja su Pasvalio Mariaus Katiliškio bibliotekos direktore Danguole Abazoriuviene


Suvažiavimo dalyviai Seimo rūmuose prie Antano Matulo šaukštų (apie 5000) kolekcijos


Suvažiavimo dalyviai Seimo rūmuose

Nuotraukos Kęstučio Svėrio



Marijona Varneckienė
Pasvalio kraštiečių bendrijos atstovė spaudai


MŪSŲ SUVAŽIAVIMAS

2018 m. kovo 3 d. (šeštadienį) Vilniaus karininkų  ramovėje įvyko Pasvalio kraštiečių bendrijos (asociacijos) suvažiavimas, skirtas atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečiui paminėti, aptarti bendrijos veiklą.
Suvažiavime dalyvavo Pasvalio savivaldybės vicemeras Povilas Balčiūnas, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, Lietuvos istorijos instituto direktorius, prof. Rimantas Miknys, Pasvalio rajono seniūnai, kai kurių ben-druomenių pirmininkai ir bendruomenių sąjungos pirmininkė Helena Simo-naitienė, signataras Eugenijus Petrovas, ūkininkų sąjungos pirmininkas Vilhelminas Janušonis ir daug kitų garbingų svečių.
Pasvalio kraštiečių bendrijos pirmininko prof. Rimanto Kanapėno metinės veiklos ataskaitoje buvo akcentuota graži bendrijos iniciatyva – įamžinti išnykusius kaimus, išsaugoti jų vardus. Praėjusiais metais Saločių, Vaškų, Daujėnų ir kitos seniūnijos išnykusių kaimų atminimui pastatė paminklinius akmenis, koplytstuplius, dabar rengiami žemėlapiai, kuriuose bus pažymėti išnykę kaimai.
Suvažiavimo diskusijose dalyvavę pasvaliečiai kalbėjo, kad nematerialusis išnykusių kaimų paveldas reikalingas mūsų sieloms. Norime ir galime garsiai pasakyti, kad čia mūsų žemė, kad čia įspaustos senolių, tėvų pėdos, kad čia yra dar šilti mūsų pačių vaikystės takeliai. Norime būti tvirti, žinodami iš kur atėjome ir kas esame.
Šiais metais ir toliau bus vykdomas Pasvalio krašte išnykusių kaimų įamžinimas.  
Atkurtos Lietuvos šimtmečiui paminėti prof. Rimantas Miknys skaitė pranešimą „Nepamirštami Vileišių darbai“.
Šių metų birželio mėnesį 28-29 dienomis numatytas Lietuvos šimtmečiui skirtas Pasaulio pasvaliečių suvažiavimas, o rugsėjo mėnesį 14d. planuojama konferencija „Pasvalio krašto senoviški valgiai ir kulinarinės tradicijos“ ir paroda  „Pasvalio krašto žmonių apdovanojimai nuo XIX a. pradžios iki XXI a.“.
Daugiausia diskusijų sukėlė Pasaulio pasvaliečių suvažiavimas.
"– Ką mes norime parodyti ir pasiūlyti  toli gyvenantiems savo kraštiečiams?" - kalbėjo Pasvalio ūkininkų sąjungos pirmininkas Vilhelminas Janušonis.  "– Turėtume ištransliuoti pagrindinę mintį, kad Pasvalyje gyventi prasminga. Čia visiems užteks darbo ir duonos, galima ir reikia kurti darbo vietas. Gyvenimui reikalinga aplinka – vaikų darželiai, mokyklos, sveikatos priežiūra, gera prekyba ir buitinis aptarnavimas. Pasvalys laukia sugrįžtančių."
Pasisakė iš emigracijos grįžę kraštiečiai. Jie dalinosi patirtu džiaugsmu, sakė, kad niekur negali būti taip gera, kaip savo Tėvynėje – kalbėjo bendrijos narė, Seimo nario patarėja Dalė Adašiūnė.
Suvažiavimo dalyviai už nuolatinę veiklą Pasvalio kraštiečių bendrijoje padėkojo Panevėžio vyskupui emeritui Jonui Kauneckui. Jam įteiktas bendrijos  Padėkos raštas ir Pasvalio kraštiečių bendrijos medalis. Su garbingu 90- ties metų jubiliejumi buvo pasveikintas istorikas, prof. Jonas Aničas, jam užrišta atminimo juosta.
Buvo pasveikinti visi suvažiavime dalyvavę Kazimierai ir Kazimieros.
Žurnalistas Vilius Kavaliauskas pristatė  naują kraštiečio  dr. Prano Kiznio knygą „Visas gyvenimas – kaip viena diena“. Vyskupas emeritas Jonas Kauneckas pristatė St. Ylos knygą „Kunigas Alfonsas Lipniūnas“ .
Suvažiavime veikė knygų paroda „Apie  Pasvalio kraštą ir jo žmones“, dailininkų  Zino Kazėno ir Vytauto Šato tapybos darbų paroda, personalinė Jono Načiūno pašto ženklų ir atvirukų ekspozicija.
Koncertavo Kiemėnų moterų ansamblis „Serbenta“.
Suvažiavimo svečiams ir kraštiečiams buvo surengta ekskursija į Signatarų namus, kur visuomenei demonstruojamas 1918 m. vasario 16-osios nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo Akto originalas su visais dvidešimties signatarų parašais.


Knygų paroda „Apie Pasvalio kraštą ir jo žmones“


Suvažiavimo salės bendras vaizdas


Istorijos instituto direktorius prof. Rimantas Miknys skaito pranešimą „Nepamirštami Vileišių darbai“ 


Panevėžio vyskupui emeritui įteiktas Padėkos raštas ir medalis


Suvažiavimo metu: Bendrijos narys, Pasvalio Garbės pilietis dr. Pranas Kiznis, Pasvalio savivaldybės Tarybos narys Vladas Vitkauskas ir Pasvalio kraštiečių bendrijos valdybos narys Antanas Šimkūnas

Nuotraukos Kęstučio Svėrio
Straipsnis Marijonos Varneckienės


LIETUVOS ŠIMTMETIS MANIKŪNUOSE

Vasario 16-ąją prie Namišių seniūnijos susirinko didelis būrys seniūnijos gyventojų į Atminimo lentos atidengimą, skirtą įamžinti išnykusius ir nykstančius kaimus seniūnijos teritorijoje.
Manikūnų  kaimo bendruomenė pavaišinusi Šimtmečio žygeivius sriuba ir arbata,  ta proga, aplankė išnykusius ir nykstančius bendruomenės kaimus: Momelėnus, Mitrišiūnus, Petrošynus, Purvius, Purvelius ir Manikūnėlius. Per sunkiai pravažiuojamus keliukus ir laukus keliavo manikūniečiai, močiūtės su anūkais, išdidžiai nešdami trispalves ir bendruomenės vėliavą, prie kiekvieno buvusio kaimo uždegė žvakutes, pasidalino prisiminimais.
Švęsdami Lietuvos šimtmetį, galime išdidžiai pasakyti, kad kiekvienas išnykęs kaimas išliks atmintyje ir istorijos puslapiuose, nebus pamirštas.  Juk kaimas - tai  mūsų tėvynės maža dalis.




Manikūniečiai išnykusiame Purvių kaime.
Nuotraukų autorė - Danutė Pučkytė

Bendrijos atsakingoji sekretorė Danutė Pučkytė 


Pasvalio kraštiečių bendrijos informacija

 

Atidengtas paminklas Vileišiams

Vilniuje, Neries ir Vilnelės upių santakos skvere, T.Kosciuškos gatvėje, priešais Gedi-mino kalną, 2018 m. vasario 8d. buvo atidengtas iš bronzos išlietas paminklas pirmosios Nepriklausomos Lietuvos kūrėjams, iškilioms Pasvalio krašto asmenybėms – broliams Petrui, Antanui, Jonui Vileišiams. Projekto autorius – Regimantas Midvikis. Paminklas pastatytas Vileišių giminės ir rėmėjų lėšomis, 2006 m. įsteigus „Vileišių fondą“. Paminklo kūrimą, gamybą ir pastatymą organizavo Nepriklausomybės Akto signataro Jono Vileišio proanūkis, Pasvalio kraštiečių bendrijos narys, verslininkas Gediminas Tursa.

Paminklo  atidengimo iškilmėse dalyvavo Jono Vileišio dukra Rita su savo dukra ir anūke, Jono Vileišio anūkė Dalia Bobelienė (išeivijos veikėjo Kazio Bobelio našlė) su sūnumi, Petro Vileišio anūkas Petras Vileišis, gausus Vileišių giminaičių būrys.

Broliai Petras, Antanas ir Jonas Vileišiai, patogiai įsitaisę prie apvalaus stalo, išdidžiai žvelgia į Gedimino bokšto viršūnėje plevėsuojančią trispalvę, tarsi didžiuodamiesi savo indėliu į Lietuvos laisvę.

„Linkiu, kad Lietuva per amžius būtų laisva ir nepriklausoma“ – sakė, 97 metų sulaukusi, Jono Vileišio dukra Rita Vileišytė – Bagdonienė.

Nuotrauka Kęstučio Svėrio.

 


Pasvalio kraštiečių bendrijos informacija

 Pasitinkant Naujuosius

2018 m. sausio 5d. Pasvalio kraštiečių bendrija Vilniaus karininkų ramovėje suorganizavo renginį „Pasitinkant Naujuosius“. Sugūžėjo nemažas būrys kraštiečių. Susirinkusius pasveikino bendrijos pirmininkas prof. Rimantas Kanapėnas, palinkėjo laimingų Naujųjų, pabrėžė, kad šiais metais kraštiečių laukia svarbūs dideli renginiai, būtent, Bendrijos suvažiavimas kovo 3d., Pasaulio pasvaliečių suvažiavimas birželio 28-29d., tradicinė konferencija ir paroda Pasvalyje. Šiltas tarpu-savio bendravimas, gera nuotaika, dainos, muzika ir šokiai visą vakarą lydėjo kraštiečius.

Vakarą moderavo Bendrijos atsakingoji sekretorė Danutė Pučkytė ir valdybos narė Audronė Svėrienė.

 

 

Diskutuoja Bendrijos nariai: (iš kairės į dešinę) rašytojas Rimantas Kuprys, signataras, rašytojas

Kazys Saja, valdybos narys, žurnalistas Antanas Šimkūnas   

 

 

Bendrijos valdybos narė Genovaitė Jusaitienė  ir  prof. Jonas Aničas 

Nuotraukos Kęstučio Svėrio


 

Kviečiame visus visus pasvaliečius, išsibarsčiusius toli nuo tėvynės po platųjį pasaulį, turinčius savo šaknis Pasvalio krašte Lietuvoje atvykti 2018 m. birželio 28-29 dienomis į mūsų rengiamą Pasaulio pasvaliečių suvažiavimą. Atstatysime ryšius, susipažinsime plačiau su tėviške, savo kraštu, susibursime, pabičiuliausime, aplankysime savo tėvų, senelių, giminių vietas, aptarsim perspektyvas, paskelbsim Rezoliuciją.

      ATSILIEPKITE, BRANGŪS PASVALIEČIAI!  Visi esate laukiami.

 

Prof. Rimantas Kanapėnas

Pasvalio kraštiečių bendrijos pirmininkas


 

 Pasvalio kraštiečių bendrijos informacija

Pasvalio krašto gyvenimo būdas ir tradicijos 

 

        2017 metų rugsėjo 15-17 dienomis Pasvalio miestas šventė 520 metų gimtadienį. Ta proga mūsų bendrijos iniciatyva buvo surengta antroji konferencija „Pasvalio krašto gyvenimo būdas ir tradicijos“ ir paroda konkursas „Pasvalio krašto istoriniai dokumentai“.

          Atidarymas konferenciją, Bendrijos pirmininkas prof. Rimantas Kanapėnas pabrėžė - „Pasvalio kraštas – tai artojų žemė ant svarbaus Europos kelio, kuri nuo seno garsėja pilnais aruodais, puikiais papročiais ir originaliomis tradicijomis, dalį kurių šiandien mes išgirsime šioje konferencijoje“.

          Sveikinimo žodį tarė Pasvalio savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas, Seimo narys Antanas Matulas. Europos Sąjungos ambasadorius Vygaudas Ušackas akcentavo kokią įtaką mūsų valstybės vystimuisi darė Pasvalio krašto iškilios asmenybės. Apie senuosius papročius, apeigas, vestuves, krikštynas, aukštaičių tautinius kostiumus, kasdienį pasvaliečių gyvenimą XVI-XVIIIa., kalbėjo lektoriai: doc. G.Jusaitienė, dr. Ž.Šaknys, dr. R.Paukštytė-Šaknienė, dr. T.Jurkuvienė, A.Kaminskas, V.Turcinavičius. 

          Konferenciją  moderavo bendrijos atsakingoji sekretorė Danutė Pučkytė.

ES ambasadorius Vygaudas Ušackas kalba apie

diplomatiją ir Lietuvos vietą Europoje

Doc. Genovaitė Jusaitienė pateikia statistiką apie

savižudžius Pasvalio rajone

 

Dr. Žilvytis Šaknys pasakoja apie apeigas charakteringas

Pasvalio kraštui

Istorikas Algimantas Kaminskas – Krinčius pateikia

duomenis apie pasvaliečių gyvenimo būdą XVI-XVIII a.

 

Dr. Rasa Paukštytė – Šaknienė informuoja apie senovės

ir dabarties krikštynas ir jų ypatumus

Dr. Teresė Jurkuvienė pasakoja apie aukštaičių tautinius

kostiumus

 

Istorikas Vladas Turcinavičius kalba apie Pasvalio ir

Vabalninkų kraštų asmenybes

 

    Pasvalio kraštiečių bendrijos informacija


 

KELETAS AKIMIRKŲ IŠ PASVALIO MIESTO ŠVENTĖS (520 metų) – 2017 m. rugsėjo 16 d.

Fragmentas iš „Baltosios vakarienės“.  Bendrijos narės prie šventinio

torto su užrašu „Pasvalio kraštiečių bendrija“

 

Besisvečiuojantis Gabrielius Landsbergis Pasvalio

miesto aikštėje šventės metu „kala geležį kol karšta“


 


Pasvalio kraštiečių bendrijos informacija

KYLA ORIGINALŪS PAMINKLAI IŠNYKUSIEMS KAIMAMS ATMINTI

 

2017 metų liepos 15d. Raubonyse Saločių seniūnijoje atidengtas paminklinis akmuo išnykusiems kaimams įamžinti. Iškilmėse dalyvavo daugybė žmonių – vietinių gyventojų ir atvykusių iš kitų kaimų, miestelių, miestų.  Bendruomenės pirmininkė Gražina Paškevičienė padėkojo visiems prisidėjusiems prie šio paminklo pastatymo. Dalyvavo Pasvalio savivaldybės vicemeras Povilas Balčiūnas, Saločių seniūnas Algimantas Mašalas, mūsų bendrijos atstovai: pirmininkas Rimantas Kanapėnas, Genovaitė Jusaitienė ir daugelis kitų, kurie gražiais žodžiais minėjo šį istorinį įvykį. Tą pačią dieną Pasvalio apylinkių seniūnas Stanislovas Triaba maloniai nustebino originaliais suoliukais, su išraižytais užrašais išnykusiems ir esamiems kaimams atminti Kiemelių parke (Atžalyno bendruomenė).

Paminklinis akmuo išnykusiems kaimams įamžinti
pastatytas Raubonyse šalia kultūros centro


Suoliukas su užrašu išnykusiam „Mineikiškiu“  ir esamam „Kiemeliai“ kaimams atminti.
Seniūnas Stanislovas Triaba ir Pasvalio kraštiečių bendrijos narės

(tęsinys)

 

2017 metų spalio 14 d. Saločiuose ir Žilpamūšyje buvo atidengti paskutiniai paminklai išnykusiems kaimams atminti. Įskaitant dar trečią paminklą Raubonyse, Saločių seniūnija pirmoji Pasvalio rajone užbaigė įpaminklinti išnykusius kaimus savo seniūnijoje. Jų šiuo metu yra 23.

„Paminklai ne tik įamžina išnykusius kaimus, bet ir ten gyvenusius mūsų tėvus, senelius, prosenelius, kurie sunkiai dirbo žemę, statė namus, augino vaikus, leido juos į mokslus, gyveno, džiaugėsi, vargo. Štai už ką mes šiandien privalome atlikti paprastą, humanišką, šventą pareigą“, - sakė prof. Rimantas Kanapėnas, viešėdamas Saločiuose ir Žilpamūšyje, atidengiant paminklus išnykusiems kaimams atminti.  

        
Paminklas išnykusiems kaimams atminti Saločių parke

 
Paminklas išnykusiems kaimams atminti Žilpamūšyje


Paminklas išnykusiems kaimams atminti Vaškuose


Pasvalio savivaldybės tarybos nario Vlado Vitkausko (viduryje) pastatytas paminklas Pulciniškių (Daujėnų sen.) išnykusiam gimtajam kaimui atminti


 

 


„ANTANINĖS ANT MŪŠOS“  SALOČIUOSE 2017 m. birželio 10 d.

 

Į unikalią tradicinę šventę sugūžėjo salotiečiai, gausybė aplinkinių kaimų ir Pasvalio rajono gyventojų, Biržų, Bauskės rajonų atstovai. Svečius linksmino „austrai“, „gruzinai“, „čigonai“.  

Skambėjo dainos, Mūša plaukiojo savadarbių  laivų armada, lydėjo puiki nuotaika, kurią palaikė garsusis konferensje  Pasvalio rajono laikraščio „Darbas“ vyr. redaktorius Viktoras Stanislovaitis.       

 Nuotraukos Algimanto Mašalo ir Jono Remeikos


ŠVENTĖ  DAUJĖNUOSE

 

Sveikiname kraštietį J.E. vyskupą Joną Kaunecką 40-ties metų kunigavimo proga

Miestelio šventės metu (463 metai) Pasvalio savivaldybės tarybos nariui Vladui Vitkauskui

linkime sėkmės paliekant Daujėnų seniūno postą

Nuotraukos Stanislovo Vadapolo



Išnykusių kaimų vardai:

prisiminkime juos, paženklinkime  ir išsaugokime

Birželio 5 d. Seime vyko konferencija-forumas tema: „Vietovardžių (išnykusių kaimų vardų) išsaugojimo, įpaminklinimo sprendimai, pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį“. Konferencijoje buvo aptarta vietovardžių nykimo ir naikinimo problema, pasidalinta  atskirų savivaldybių, bendruomenių patirtimi juos saugant, pateikta daug vertingų pasiūlymų dėl vietovardžių išsaugojimo.

Konferenciją surengė Etninės kultūros globos tarnyba, Seimo Kultūros komitetas.

Kaip pažymėjo LR Seimo Kultūros komiteto narys Stasys Tumėnas, idėja išsaugoti išnykusių kaimų vardus atėjo iš Pasvalio kraštiečių bendrijos. Ruošiantis paminėti mūsų valstybės 100-ąsias metines, žmonės jautriai prisiminė kaimus, kuriuose buvo jų sodybos, augo vaikai. Radosi privačių iniciatyvų, apie  tai pradėjo galvoti seniūnijos. Kas pastatė koplytstulpį, kas buvusio kaimo vardą užrašė ant didelio akmens, jų vardais pavadino miestelių ar gyvenviečių gatves. Pasvaliečiai savo susitikime aptarė, kad tokių ženklų neužtenka. Norint visa tai išsaugoti ateinančioms kartoms, reikalingas daugelio institucijų  bendras ir išsamus darbas, kai kurių galiojančių įstatymų pakeitimai ir pan. Pasvaliečiai kreipėsi į Seimą.

Konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė  Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginjus Jocys, Šiaulių universiteto docentas dr. Juozas Pabrėža,  Vilniaus universiteto Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentė Filomena Kavoliūtė, Pasvalio rajono savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas, Pasvalio kraštiečių bendrijos  pirmininkas, profesorius habilituotas daktaras Rimantas Kanapėnas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė. Taip pat dalyvavo ir pasisakė Valstybės įmonės „Valstybės žemės fondas“,  Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Kulūros paveldo departamento, Vilniaus dailės akademijos, Lietuvių kalbos instituto, „Versmės“ leidyklos, Klaipėdos universiteto bei „Registrų centro“ atstovai.

Konferencija – forumas priėmė atitinkamas rezoliucijas. Dideli darbai  turėtų būti atlikti iki Lietuvos valstybės  šimtmečio minėjimo.

Konferencijos metu

 

Marijona Varneckienė

Pasvalio bendrijos (asociacijos) narė


 

2017 m. gegužės 25 d. PASVALIO  PETRO VILEIŠIO  GIMNAZIJOJE  BUVO ĮTEIKTI

Fizikos konkurso diplomai ir piniginės premijos

Pasvalio kraštiečių bendrijos pirmininkas prof. Rimantas Kanapėnas ir Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos direktorius Viktoras Rimša kartu su Fizikos konkurso nugalėtojais.

 


 

 

 

 

 

 

 

 

 

ETNINĖS KULTŪROS TARYBOJE PRIE LR SEIMO MŪSŲ KREIPIMOSI SVARSTYMAS

2017 m. balandžio 11 d. Etninės kultūros Taryba prie LR Seimo svarstė Pasvalio kraštiečių bendrijos (asociacijos) Kreipimąsi „Dėl išnykusių kaimų atminimo įamžinimo Lietuvoje“. Šiai iniciatyvai pritarė Pasvalio kraštiečių bendrijos (asociacijos) antrojo suvažiavimo, įvykusio 2017 m. kovo 4 d. dalyviai, Pasvalio r. savivaldybės vadovybė.

Bendrijos pirmininkas prof. R. Kanapėnas savo pranešime Tarybos posėdyje akcentavo išnykusių kaimų atminimo įamžinimo aktualijas bei problemas, pabrėždamas, kad savo krašto istorijos pamiršti nevalia ir būtina ją išsaugoti. Buvo pateikta eilė konkrečių pavyzdžių, būdų,  kaip  išnykusių kaimų įamžinimą įgyvendinti realybėje. Bendrijos narė, žemėtvarkininkė P.Ačienė savo pasisakyme gvildeno išnykusių kaimų pavadinimų, vietovardžių žemėlapiuose žymėjimo, atstatymo problemas.

            

Ačienė kalba Tarybos posėdžio metu. Kairėje Tarybos pirmininkas V. Jocys.

Posėdžio metu buvo nutarta artimiausiu metu surengti aukščiau minėtu klausimu Respublikinę konferenciją, pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį“ (žr. Tarybos posėdžio sprendimą - žemiau).

Bendrijos atsakingoji sekretorė D. Pučkytė


 

Pasvalio kraštiečių bendrijos informacija

PASVALIO KRAŠTIEČIŲ BENDRIJOS (ASOCIACIJOS) ANTRASIS SUVAŽIAVIMAS

Palikę Kaziuko mugės šurmulį, 2017 m. kovo 4 dieną į Vilniaus įgulos karininkų ramovę rinkosi Pasvalio kraštiečių bendrijos (asociacijos) nariai, Pasvalio rajono savivaldybės atstovai, minėto rajono seniūnijų seniūnai ir bendruomenių atstovai, svečiai.

Suvažiavimo tikslas buvo  ne tik išklausyti  Pasvalio kraštiečių bendrijos veiklos ataskaitą, bet ir  aptarti i&

Artimiausi renginiai

2019 m. birželio
P A T K P Š S
27 28 29 30 31 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21

2019-06-21 19:00

22 23
24 25 26 27 28 29

2019-06-29 17:00

30
 
 

NAUJIENŲ PRENUMERATA

Įrašykite savo el. pašto adresą ir gaukite mūsų naujienas pirmieji

Reklaminiai skydeliai

Artimiausi renginiai

2019 m. birželio
P A T K P Š S
27 28 29 30 31 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21

2019-06-21 19:00

22 23
24 25 26 27 28 29

2019-06-29 17:00

30
 
 

NAUJIENŲ PRENUMERATA

Įrašykite savo el. pašto adresą ir gaukite mūsų naujienas pirmieji