PASVALIO RAJONO SAVIVALDYBĖ

Seniūnas Remigijus Janušis

Žalgirio g. 16, Krinčinas, LT-39463 Pasvalio r. sav.
Tel.: (8 451) 44 189, 44 104, 8 686 08 142; faksas (8 451) 44 189
El. p. krincinosen@pasvalys.lt

Seniūnijos nuostatai

Seniūnaitijos

Seniūnijos centras – Krinčino miestelis, nuo Pasvalio miesto nutolęs 10 kilometrų.

Seniūnijos teritorija užima 12221,8 ha plotą, ribojasi su Daujėnų, Pasvalio apylinkių ir Saločių seniūnijomis.

Seniūnijoje gyvena 1913 gyventojų, jos teritorijoje išsidėstę 49 kaimai. Didesnės gyvenvietės – Krinčino miestelis, Pajiešmenių, Kraštų, Gulbinėnų ir Ličiūnų kaimai.

Seniūnijoje veikia 2 pagrindinės mokyklos, 1 vaikų darželis, 1 ambulatorija, 3 medicinos punktai, Pasvalio kultūros centro 3 skyriai, Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos 4 padaliniai, Eugenijaus ir Leonardo Matuzevičių memorialinis muziejus.

Seniūnijos teritorijoje įsikūrusios 6 bendruomenės ir Sėlių kultūros ir socialinės paramos bendrija,  veikia 8 parduotuvės, 1 mažoji bendrija, 4 seniūnaitijos.

Seniūnija atlieka 101,2 km vietinių viešųjų kelių ir gatvių priežiūrą, 50,6 ha ploto viešųjų teritorijų tvarkymą seniūnijos gyvenvietėse, organizuoja gatvių apšvietimo tinklų eksploataciją 4 gyvenvietėse, organizuoja 14 kapinių priežiūrą.

Seniūnijoje dirba 19 darbuotojų: 2 valstybės tarnautojai, 7 darbuotojai, nepriskirti valstybės tarnautojų kategorijai, 10 komunalinio ūkio darbuotojų.

2012 m. spalio 26 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dekretu patvirtino Krinčino herbą. Krinčino herbas - mėlyname lauke stulpo pozicijoje trys sidabrinės stilizuotos versmės.  

Krinčino herbo etaloną sukūrė dailininkas Arvydas Každailis. Jį Lietuvos heraldikos komisija aprobavo 2012 m. rugsėjo 6 d.

Istoriniai duomenys: Krinčinas, Pasvalio rajono savivaldybės Krinčino seniūnijos ir seniūnaitijos centras, įsikūręs Mūšos dešiniojo intako Viešmens kairiajame krante. Miestelis garsus savo mineraliniais šaltiniais. Yra ne viena miestelio pavadinimo kilmės versija. Pasak vienos iš jų, Krinčino vardas kilo būtent nuo minėtų šaltinių vardo (slaviškai Krinica). Tačiau kalbininkų teigimu, miestelio pavadinimas yra lietuviškos asmenvardinės kilmės, galbūt priesagos –inas vedinys iš asmenvardžio Krinčius ar pan.

Mezolito laikų žmonių pėdsakus Krinčino miestelyje ir apylinkėse primena randami akmens kirviai, o 1554 m. pirmąkart surašyti valakinio Paversmių kaimo žmonės. 1564 m. kaimas duotas išlaikymui iš Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės pabėgusiam Andrejui Michailovičiui Kurbskiui, kuris, 1568 m. Žygimanto Augusto privilegija gavęs leno teisę, Paversmių kaimo vardą pakeitė į Kryniczyną, ilgainiui virtusį Krinčinu. Pirmą kartą Krinčino valdos pavadinimas minimas 1570 m. Upytės pilies teismo knygoje, o Krinčino miestelis – 1579 m. A. Kurbskio sužadėtuvių dovio būsimai žmonai Aleksandrai Semaškaitei užrašymo rašte. XVI–XVIII a. svarbesniuose dokumentuose šalia Krinčino pavadinimo rašytas ir autentiškasis Paversmių vardas. Po Ketverių metų seimo (1788–1792) žmonės miestelį vadino Mandabūrija. Miestelis ilgą laiką buvo privati nuosavybė, kurią valdė trys šeimos, kiekviena po tris kartas: Kurbskiai (1564–1672), Podbereskiai (1672–1746), Karpiai (1746–1809). Krinčinas buvo ir yra parapijos centras. Bažnyčia minima 1585 m., funduota 1611 m. Dimitro Kurbskio, pakartotinai – 1643 m. 1782 m. pastatyta nauja mūrinė vėlyvojo baroko stiliaus bažnyčia, kuri tebestovi ir šiandien. Naujoji varpinė statyta 1904 m. Parapijinė mokykla, įkurta 1611 m., su pertrūkiais veikė iki mūsų dienų. Šiandien ji vadinama Antano Vienažindžio vardu ir turi pagrindinės mokyklos su priešmokyklinio ugdymo grupe statusą.

Svarstant galimus Krinčino herbo motyvus, bendru vietos gyventojų atstovų ir Lietuvos heraldikos komisijos nutarimu, nuspręsta Krinčino miestelio herbe pavaizduoti tris trykštančias sidabrines (heraldikoje sidabras reiškia vandenį) versmes. Šios versmės primena autentiškąjį miestelio pavadinimą – Paversmius, kurių vardas ir kilo nuo tų versmių, turinčių gydomųjų savybių, nes jų vanduo prisotintas sieros ir kitų mineralų, kurios ir šiandien veržiasi, mušasi iš žemės jau šimtus, o gal tūkstančius metų. Šaltiniai daugelyje senovės kultūrų yra žinomi kaip šventos vietos, kur žemės „gelmių vandenų“ požeminės dievybės gali dovanoti apvaisinantį vandenį, teikiantį gyvybę, turintį gydomųjų ir apvalomųjų savybių, tad gal neatsitiktinai šis kraštas gausus ne tik darbščių ir tvirtų ūkininkų, bet ir dvasinės sferos asmenybių – versmių energija veikė Krinčino molį mynusius vyskupą J. Kaunecką, poetus A. Vienažindį, E. Matuzevičių, L. Matuzevičių, M. Karčiauską, P. Drevinį, S. Kruopį, L. Šimoliūną, dailininkus R. V. Paškevičių, V. Šatą, V. Nudą ir kitus.

Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo 2001 m. duomenys

Sutartiniai ženklai