Pradžia

PASVALIO RAJONO SAVIVALDYBĖ

Vytauto Didžiojo a. 1, LT-39143 Pasvalys. Tel. (8 451) 54 101, faks. (8 451) 54 130
en

PASVALIO RAJONO SAVIVALDYBĖ

Pradžia
en

Informacija kalbos klausimais

 

VARDŲ IR PAVARDŽIŲ RAŠYMAS

Lietuvių kalboje pirma turėtų būti rašomas vardas, paskui pavardė.

Pavardė pirma rašoma tik įvairiuose sąrašuose, sudaromuose pagal abėcėlę.

Tarp dviejų to paties žmogaus vardų brūkšnelis nerašomas.

Dviguba pavardė (ją dažniausiai turi moterys), atvirkščiai, rašytina su brūkšneliu.

 


GATVIŲ PAVADINIMŲ RAŠYMAS

Gatvės pavadinimą sudaro gatvės vardas ir gatvės tipo nuoroda.

Gatvės vardas rašomas didžiąja raide; kai jį sudaro du ar daugiau žodžių – visi savarankiški žodžiai rašomi didžiąja raide, pvz.: Nemuno g., Prezidento g., Vilniaus g., Birutės g.

Gatvės tipo nuoroda rašoma mažąja raide. Daugelį gatvės tipo nuorodų įprasta trumpinti: gatvė – g., skersgatvis – skg., akligatvis – aklg., alėja – al., prospektas – pr., aikštė – a., skveras – skv. Paprastai netrumpinamos rečiau vartojamos nuorodos; prireikus trumpinama taip: takas – tak., plentas – pl., kelias – kel., kl., aplinkkelis – aplinkl., vieškelis – vieškl., krantinė – krant.

Skaitvardžiai gatvių pavadinimuose reiškiami arabiškais skaitmenimis su linksnio galūne po brūkšnelio (be tarpelių), pvz.: Vasario 16-osios g., Kovo 11-osios g.

Gatvėms gali būti suteikiami garsių, kraštui ir Lietuvai nusipelniusių žmonių vardai ir pavardės, slapyvardžiai. Pavadinime rašomas visas vardas ir pavardė, pvz.: Janinos Degutytės g., Laimučio Litvinaičio g., Onutės ir Vinco Stonių g. (išimtis – tradiciškai nusistovėjęs junginys Dariaus ir Girėno g.). Gatvėms neteikiami gyvų asmenų vardai. 

Kampinio pastato adresą sudaro du gatvių pavadinimai ir numeriai, skiriami įžambiuoju brūkšniu, pvz.: Parko g. 7 / Žemaitės g. 80.

Pastato, buto ar patalpos numeris rašomas skaičiumi (-iais) arba skaitmens (-ų) ir didžiosios raidės kombinacija, pvz.: Stoties  g. 27B-4,  Vytauto Didžiojo a. 4A-15, Taikos g. 7-22A.                                                                          


RAŠTINĖS REIKMENŲ PAVADINIMAI

aplankas – viršelis be įtaiso raštams ir dokumentams sudėti (ne papkė);

įmautė – peršviečiamos skaidrios plėvelės neatverčiamas aplankas, į kurį popierius įkišamas (įmaunamas) kaip į maišelį – tik pro vieną galą;

įsegėlė – iš plastikinės medžiagos pagaminta juostelė palaidiems lapams susegti;

išsegiklis – įrankis, kuriuo iš susegtų lapų išsegamos sąsagos;

klijajuostė – klijuojamoji juostelė, skirta įplyšusiems lapams, teksto atkarpoms suklijuoti ar banderolėms užklijuoti;

klijų pieštukas arba pieštukiniai klijai – į pieštuką panašūs klijai (ne klijai-pieštukas);

koreguoklis – prietaisas, uždažantis eilutes balta juostele (ne korektorius);

lipukai – įvairių spalvų lipnūs popierėliai laikinoms pastaboms užrašyti;

pjaustiklis – popieriaus pjaustymo įrankis;

sąsagėlės – metaliniai segtukai, kuriais segikliu susegami, o išsegikliu išsegami lapai;

segiklis – įrankis, sąsagėlėmis susegantis pluoštą lapų;

segtuvas – kietesnis viršelis su įtaisu dokumentams susegti (ne papkė);

skylmuša – raštinės prietaisas skylutėms popieriuje išmušti (skylamušis – šnekamosios kalbos žodis);

skirtukas – skiriamasis lapelis ar juostelė, įsegami į aplankus ir segtuvus;

spalviklis, žymiklis – rašiklis, kuriuo paryškinama tam tikra teksto vieta, kuriuo galima rašyti (žymėti) ant plėvelės, stiklo ar popieriaus (ne markeris);

tepiklis – baltos spalvos skystis, kuriuo užtepamos korektūros klaidos (ne korektorius).


DVIGUBOS KABUTĖS, DVIGUBI SKLIAUSTAI

Susidūrus dvejoms kabutėms, skliaustams, rašomos vienos kabutės, vieni skliaustai (kaip ir susidūrus dviem kableliams, taškams ar kitiems skyrybos ženklams). Šaltinis gali būti nurodomas įvairiai (išnašoje, skliaustuose).  
Sakinio pabaigoje susidūrus sutrumpinimo taškui (pvz., sutrumpinimai kt., t. t.,  pan.) ir sakinio pabaigos taškui, taip pat dedamas vienas taškas. Kartais dėl aiškumo sudėtinguose tekstuose gali būti dedami dvigubi skliaustai.


PASVIROJO BRŪKŠNIO VARTOJIMAS

Pasvirasis (įžambusis) brūkšnys paprastai vartojamas tam tikrai alternatyvai žymėti (atitinka jungtuką arba) ir yra rašomas šiais atvejais:

tarp telefono ir fakso sutrumpinimų, jei jų numeris tas pats: Tel. / faks. (8 446) 52 11;

tarp alternatyvių gramatinių formų ar konstrukcijų, galinčių viena kitą pakeisti: Jis atsikratė įkyraus pašnekovo / įkyriu pašnekovu / nuo įkyraus pašnekovo;

tarp pasakymų keliomis kalbomis, pvz., valgiaraštyje (meniu): Sriuba / Soup.

Atkreiptinas dėmesys, kad vartojant pasvirtąjį brūkšnį tarp žodžių ar jų sutrumpinimų abipus brūkšnio paliekami tarpai. Vis dėlto rišliame tekste alternatyvai reikšti pirmiausia vartotinos žodinės raiškos priemonės – jungtukai ar, arba, pvz., Jums kavos ar arbatos?; iš ženklų pirmiausia – skliaustai, pvz., ir (ar). Tokiais atvejais pasvirasis brūkšnys netinka, taip pat ir norint pateikti abiejų giminių formas – tinka skliaustai, pvz.: Reikalingi padavėjai (-os).

  1. Taip pat pasvirasis (įžambusis) brūkšnys vartojamas žymint tam tikras dimensijas, kai reikia nurodyti kokio nors fizinio dydžio santykį su pasirinktos vienetų sistemos pagrindiniais dydžiais, pvz., Vėjas 6–8 m/s (metrų per sekundę).
  2. Pasviruoju brūkšniu atskiriama tam tikra informacijos dalis dokumentų indeksuose, kompiuterių programose, bibliografiniuose aprašuose, pvz.: rašto Nr. 35/509; Europos Tarybos direktyva 76/308/EEB; www.vlkk.lt/naujienos.
  3. Pasvirasis brūkšnys nerašomas:

- tarp žodžių santrumpų:

asmens kodas – a. k. (ne a/k);

atsiskaitomoji sąskaita – a. s. (ne a/s);

įmonės kodas – į. k. (ne į/k);

banko kodas – b. k. (ne b/k).

- nurodant metų ribas:

2012–2013 m. (ne 2012/2013 m.)

Skaičiai, žymintys daiktų kiekį, rašomi arabiškais skaitmenimis, pvz.: 3 moterys, 5 vaikai, 21 puslapis, 10 mašinų, 23 mokiniai, 9 vnt.

 Skaičiai, žymintys daiktų eilę, gali būti rašomi ir romėniškais, ir arabiškais skaitmenimis, pvz.: XX amžius, I klasė, III tomas, VII skyrius, I dalis, V kategorija;

5 pavyzdys, 6 lentelė, 4 priedas, 10 valanda, 34 tomas.

Šimtmečių, dramos veiksmų, knygos skyrių, konferencijų eilė paprastai žymima romėniškais skaitmenimis, o metų, dienų, valandų, puslapių, mokyklų, gatvių, numerių eilė – arabiškais skaitmenimis. Be to, arabiškais skaitmenimis paprastai rašomi dideli skaičiai.

Žymint eilę arabiškais skaitmenimis, prie jų po brūkšnelio gali būti pridedamos kelintinio skaitvardžio galūnės, ypač sakinyje,

pvz.: 12-as kvadratas,  1-a kategorija, 8-asis pulkas, 33-iaisiais amžiaus metais, 100-asis koncertas, 50-osios metinės, 3-ioji vidurinė mokykla, 1-asis asmuo, Kovo 11-osios g.

Dokumentų  dalys, punktai numeruojami arabiškais skaitmenimis su taškais. Punktas gali būti pažymėtas skaitmenimis, rodančiais skyrių, poskyrį,  punktą ir papunktį, pvz.,  3.1 punktas.

Pastabos.

Galūnė pridedama kartu su kamiengalio minkštumo ženklu, pvz., 2-ioji (ne 2-oji).

Prie romėniškų skaitmenų galūnės nededamos, pvz.: I aukštas (ne I-as aukštas), II vieta (ne II-oji vieta), III kategorija (ne III-ioji kategorija).

Dideli skaičiai, pradedant tūkstančiu, gali būti žymimi skaitmenimis ir žodžiais arba jų sutrumpinimais, pvz.: 10 tūkstančių arba 10 tūkst.; 2 milijonai arba 2 mln.

Pastabos.

Dešimtainės ir  šimtainės skiriamos kableliais, pvz.: 3,5 kg (ne 3.5 kg),   0,45  g (ne 0.45 g).

Dideli skaičiai žymimi grupuojamais skaitmenimis, pvz.: 5 000, 20 000, 100 000, 1 000 000, 1 000 000 000. Tarp skaitmenų grupių nededamas nei kablelis, nei taškas.

 


NELIETUVIŠKŲ DĖMENŲ RAŠYMAS KARTU IR ATSKIRAI

Lietuvių kalboje vieni nevartojami dėmenys aero-, agro-, auto-, avia-, foto-, hidro-, mikro-, makro, moto-, pseudo-, termo- ir pan. rašomi kartu su kitais dėmenimis ir su jais sudaro sudurtinius žodžius, pvz.: aeroklubas, agrotechnika, autotransportas, aviakasos, fotorobotas, hidroenergija, mikroklimatas, makroekonomika, motošalmas, pseudoteorija, termoizoliacija.

Prie pagrindinio dėmens kartu prijungiami ir du tokie dėmenys, jei visas žodis reiškia vieną sąvoką, pvz.: aerofotonuotrauka (iš lėktuvo padaryta nuotrauka), automotoklubas (automobilininkų ir motociklininkų klubas).

Kai minimi du atskiri daiktai, jiems vadinti su tais dėmenimis sudaromi du atskiri žodžiai arba pirmasis dėmuo rašomas su brūkšneliu, antrasis – kartu su pagrindiniu dėmeniu, pvz.: audioaparatūra ir videoaparatūra arba audio- ir videoaparatūra.

Lietuvių kalboje atskirai vartojamų žodžių formos su kitais žodžiais sudaro ne sudurtinius žodžius, o junginius, pvz.: kino teatras, kino festivalis, radijo aparatas, radijo programa. Tačiau rašoma radioaktyvus (susijęs ne su radiju, o su radiacija), radioterapija; taip pat radiofikacija, kinofikacija (nes -fikacija yra tam tikra tarptautinė priesaga).

Atskirai nuo kitų žodžių rašomi nekaitomi kitų kalbų kilmės žodžiai, jei jie lietuvių kalboje turi savarankiško žodžio reikšmę, pvz.: alfa dalelė, gama spinduliai, mini suknelė, veto teisė.

 

Šaltinis – Valstybinė lietuvių kalbos komisija

 


PAKEISTAS KAI KURIŲ SKOLINIŲ IR SVETIMYBIŲ VERTINIMAS

Atsižvelgiant į viešosios kalbos polinkius, vartoseną (kai kurie siūlymai neprigijo, kai kurie skoliniai įgijo tam tikrų stilistinių reikšmės niuansų, reikalingų tam tikro stiliaus tekstuose ir pan.), pakeistas kai kurių skolinių vertinimas.

 SKOLINIAI, KURIŲ VERTINIMAS PAKEISTAS (vertinami kaip šalutiniai bendrinės kalbos normos variantai):
altimètras
tarpt. || tech. aukščiãmatis      (buvo svet. vngt.)
anšlãgas tarpt. || muz., teatr. añtplūdis      (buvo svet. vngt.)
anū̃kas, skol. | vaikáitis, -ė (dukráitė, sūnáitis)      (buvo skol. ||)
archipelãgas tarpt. || geogr. salýnas      (buvo svet. vngt.)
aršùs, - skol. || 1. pìktas, -; 2. kerštìngas, -a; 3. smarkùs, -ì; nartùs, -ì      (buvo svet. vngt.)
audiokanãlas tarpt. || tech. gar̃so dãžnių kanãlas      (buvo svet. vngt.)
autodidãktas, tarpt. || savamõkslis,       (buvo svet. vngt.)
1 bagètas tarpt. || spec. rė́mjuostė      (buvo svet. vngt.)
bãlius skol. || puotà, pókylis, póbūvis, pasilìnksminimas, vakarė̃lis     (buvo svet. vngt.)
bìntas tarpt. | vỹturas      (buvo svet. vngt.)
bintúoti tarpt. | vỹturiuoti; (ap)rìšti      (buvo svet. vngt.)
bistrò tarpt. || užkandìnė, ùžeiga      (buvo svet. ntk.)
bòileris tarpt. || (vandens) šildytùvas      (buvo svet. vngt.)
1 bordiū̃ras tarpt. || šalìgatvio bortẽlis      (buvo svet. ntk.)
bòrdinis, -ė tarpt. || tam̃siai raudónas, -a, vỹšninis,       (buvo hibr. vngt.)
chãki tarpt. || rusvai̇̃ žalsvà (spalva)      (buvo svet. vngt.)
disciplinà tarpt. || 1. ped. dalỹkas; 2. drausmė̃       (antroji (drausmės) reikšmė buvo svet. vngt.)
domkrãtas tarpt. || kėlìklis      (buvo svet. vngt.)
eklèras tarpt. | maist. plikýtas pyragáitis      (buvo svet. vngt.)
ekvãtorius tarpt. || geogr. pusiáujas      (buvo svet. vngt.)
ekvinòkcija tarpt. || astr. lygiãdienis      (buvo svet. vngt.)
fãkelas tarpt. || dẽglas      (buvo svet. vngt.)
farširúoti tarpt. || maist. įdarýti      (buvo svet. vngt.)
farvãteris tarpt. || jūr. laivãkelis      (buvo svet. vngt.)
fitomeliorãcija tarpt. || ž. ū. žéldinamoji meliorãcija      (buvo svet. ntk.)
forsúoti tarpt. || spar̃tinti; dìdinti      (buvo svet. vngt.)
fundameñtas tarpt. || pãgrindas, pãmatas, atramà      (buvo svet. vngt.)
furùnkulas tarpt. | šùnvotė      (buvo svet. vngt.)
futliãras tarpt. || 1. dė̃klas; makštìs; 2. įmaũtė; 3. akinìnė      (buvo svet. ntk.)
galà (koncertas) tarpt. || iškilmìngas, šveñtiškas (koncertas)      (buvo svet. ntk.)
garderòbas tarpt. || 1. (visà) aprangà; drabùžiai; 2. drabužìnė      (buvo svet. ntk.)
golbòlas tarpt. || sport. aklų̃jų riedulỹs      (buvo svet. ntk.)
grlis tarpt. || keptùvas      (buvo svet. vngt.)
hospitalizúoti tarpt. || (pa)guldýti į ligóninę      (buvo hibr. vngt.)
incèstas tarpt. || kraujómaiša       (buvo svet. vngt.)
ingredieñtas tarpt. || 1. sudedamóji dalìs; 2. dgs. maist. sudėtìs      (buvo svet. vngt.)
kaladė skol. || 1. trìnka; 2. (kortų) málka       (buvo svet. vngt.)
kaladėlė skol. || 1. trinkẽlė; 2. kubẽlis      (buvo hibr. vngt.)
kalãnas tarpt. || zool. jū́rinė ū́dra      (buvo svet. vngt.)
kalkuliãtorius tarpt.  || skaičiuotùvas      (buvo svet. vngt.)
kapišònas tarpt. || gobtùvas      (buvo svet. vngt.)
kapòtas tarpt. || tech. añtvožas, dañgtis; gaũbtas      (buvo svet. ntk.)
karbùnkulas tarpt. | pìktvotė       (buvo svet. vngt.)
kãriesas tarpt. || ėduonìs      (buvo svet. vngt.)
2 klynas skol. || 1. tar̃pkojis, šãkumas; 2. antùkas, prãrėžas      (buvo svet. vngt.)
kontineñtas tarpt. || geogr. žemýnas      (buvo svet. vngt.)
kontineñtinis, tarpt. || geogr. žemýninis,       (buvo svet. vngt.)
kornišònai tarpt. || maist. (marinúoti) agurkė̃liai       (buvo svet. ntk.)
kòrtai tarpt. dgs. || sport. tèniso aikštýnas       (buvo svet. vngt.)
kòrtas tarpt. || sport. tèniso aikštẽlė       (buvo svet. vngt.)
krosbrýdingas tarpt. || ž. ū. (vei̇̃slių) krỹžminimas      (buvo svet. ntk.)
matrãcas skol. || rė́minis čiužinỹs       (buvo svet. ntk.)
meridiãnas tarpt. || dienóvidinis      (buvo svet. vngt.)
nesesèras tarpt. || reikmenìnė, reikmenų̃ dėžùtė, skrynẽlė       (buvo svet. ntk.)
ofèrta tarpt. || ekon. 1. rãštiškas pasiū́lymas; 2. siū́lomoji káina       (buvo svet. ntk.)
pándusas tarpt.  || núovaža, núožulna       (buvo svet. ntk.)
papamoblis tarpt. || pópiežiaus automobìlis       (buvo svet. ntk.)
paralèlė tarpt. || geogr. lygiãgretė       (buvo svet. vngt.)
parkomatas tarpt. | bìlietų automãtas         (buvo svet. ntk.)
parkometras tarpt. | stovė́jimo skaitìklis       (buvo svet. ntk.)
parkuoti tarpt. || statýti (automobilį)       (buvo hibr. ntk.)
pknikas tarpt. || ìškyla       (buvo svet. vngt.)
plastmãsė psn. || plãstikas       (buvo svet. vngt.)
plastmasi̇̀nis, psn. || plastikìnis,        (buvo svet. vngt.)
portjė tarpt. || svet. dùrininkas      (buvo svet. vngt.)
próanūkis, skol. | próvaikaitis (pródukraitė)        (buvo skol. ||)
respektabilùs, -i̇̀ tarpt. || orùs, -ì; garbùs, -ì        (buvo svet. vngt.)
rolingbòlas tarpt. || sport. aklų̃jų mestìnis       (buvo svet. ntk.)
salvnija tarpt. || bot. plūstìs       (buvo svet. ntk.)
siurprzas tarpt. || staigmenà; netikėtùmas       (buvo svet. vngt.)
skelètas tarpt. || anat. griáučiai       (buvo svet. vngt.)
skvòšas tarpt. || sport. si̇́eninis       (buvo svet. vngt.)
snùkeris tarpt. || sport. ángliškasis biliárdas       (buvo svet. ntk.)
solstìcija tarpt. || astr. saulė́grįža       (buvo svet. vngt.)
šncelis tarpt. | maist. pjausnỹs       (buvo svet. vngt.)
švei̇̃corius tarpt. || dùrininkas,        (buvo svet. vngt.)
tarpkontineñtinis, tarpt. || tarpžemýninis        (buvo svet. vngt.)
tèsteris tarpt. || 1. tech. tikrìklis, tikrintùvas; 2. chem. bandìklis; 3. mėginỹs, mėginukas       (buvo svet. ntk.)
tofù tarpt. || maist. sòjų varškė̃       (buvo svet. ntk.)
turnikètas tarpt. || sukami̇́eji vartẽliai, kryžmìniai vartẽliai        (buvo svet. ntk.)
vãjus skol. || 1. kampãnija; ãkcija; 2. triùkšmas, šurmulỹs, sujudìmas        (buvo svet. ntk.)
vulkãnas tarpt. || geogr. ugnìkalnis       (buvo svet. vngt.)

SKOLINIAI, KURIŲ VERTINIMAS PAŠVELNINTAS (iš svet. ntk. į svet. vngt.):
amaretis
svet. vngt. – maist. migdõlinis sausai̇̃nis     (buvo svet. ntk.)
banda svet. vngt. – 1. gaujà; 2. grùpė      (buvo svet. ntk.)
biplanas svet. vngt. – tech. dvìsparnis, dvispar̃nis lėktùvas      (buvo svet. ntk.)
brasas svet. vngt. – sport. plaukìmas krūtinè       (buvo svet. ntk.)
buksyras svet. vngt. – 1. vilktìs; 2. vilkìkas        (buvo svet. ntk.)
buljonas svet. vngt. – maist. sultinỹs        (buvo svet. ntk.)
butonjerė svet. vngt. – ãtlapo kilpẽlė; ãtlapo púokštė        (buvo svet. ntk.)
datatorius svet. vngt.– spec. dãtos spaũdas, datuotùvas        (buvo svet. ntk.)
deltaplanas svet. vngt. – av., sport. skraidỹklė        (buvo svet. ntk.)
diagonalė svet. vngt. – įstrižai̇̃nė       (buvo svet. ntk.)
espadrònas svet. vngt. – sport. kárdas        (buvo svet. ntk.)
getrai svet. vngt. – 1. blauzdìnės; 2. añtbačiai; 3. tam̃prės       (buvo svet. ntk.)
gilzė svet. vngt. – tūtà, tūtẽlė        (buvo svet. ntk.)
irisas svet. vngt. – bot. vil̃kdalgis        (buvo svet. ntk.)
kėgelbanas svet. vngt. – 1. sport. kė́glių tãkas; 2. kė́glinė        (buvo svet. ntk.)
kerlingas svet. vngt. – sport. akménslydis         (buvo svet. ntk.)
kronšteinas svet. vngt. – gémbė        (buvo svet. ntk.)
kūkalis svet. vngt. – bot. ráugė        (buvo svet. ntk.)
lamperija svet. vngt. – stat. ãpvadas; dailýlentė        (buvo svet. ntk.)
minoritetas svet. vngt. – mažumà        (buvo svet. ntk.)
mitelšpilis svet. vngt. – sport. pártijos vidurỹs        (buvo svet. ntk.)
mogulas svet. vngt. – sport. gūbrìnis         (buvo svet. ntk.)
monoplanas svet. vngt. – tech. vi̇́ensparnis, vienspar̃nis lėktuvas        (buvo svet. ntk.)
nipelis svet. vngt. – tech. 1. į̇́mova; 2. ùžmova         (buvo svet. ntk.)
parkingas svet. vngt. – (automobìlių) aikštẽlė         (buvo svet. ntk.)
pomponas svet. vngt. – siuv. bum̃bulas        (buvo svet. ntk.)
prekursorius svet. vngt. – chem. pìrmtakas         (buvo svet. ntk.)
primulė svet. vngt. – bot. raktãžolė        (buvo svet. ntk.)
rifliai svet. vngt. – spec. riẽvės         (buvo svet. ntk.)
rolmopsas svet. vngt. – maist. sil̃kių suktinùkas         (buvo svet. ntk.)
rozariumas svet. vngt. – rožýnas         (buvo svet. ntk.)
rozetė svet. vngt. – el. kištùkinis lìzdas         (buvo svet. ntk.)
salvija svet. vngt. – bot. šalavìjas        (buvo svet. ntk.)
sateltas svet. vngt. – astr. palydõvas         (buvo svet. ntk.)
sateltinis, svet. vngt. – astr. palydõvinis,         (buvo svet. ntk.)
sensorius svet. vngt. – tech. jutìklis         (buvo svet. ntk.)
serigrafija svet. vngt. – men. šilkogrãfija         (buvo svet. ntk.)
šarmas svet. vngt. – žavesỹs, patrauklùmas; kerai̇̃         (buvo svet. ntk.)
šarnyras svet. vngt. – tech. lañkstas         (buvo svet. ntk.)
špalerinis, hibr. vngt. – ž. ū. žardẽlinis,         (buvo svet. ntk.)
špaleris svet. vngt. – ž. ū. 1. žardẽlis; 2. gyvãsienė         (buvo svet. ntk.)
štrichas svet. vngt. – 1. lìnija; brūkšnỹs; 2. brúožas         (buvo svet. ntk.)
štrichuoti svet. vngt. – brūkšniúoti         (buvo svet. ntk.)
triplanas svet. vngt. – tech. trìsparnis, trispar̃nis lėktùvas         (buvo svet. ntk.)
zinija svet. vngt. – bot. gvaizdū̃nė         (buvo svet. ntk.)

VERTINIMAS PAGRIEŽTINTAS ŠIEMS ŽODŽIAMS:
bicepsai svet. ntk. = raũmenys      (buvo svet. vngt.)
bukmeikeris, svet. ntk. = lažýbų tárpininkas, ; totalizãtoriaus tárpininkas       (buvo svet. vngt.)
kliringas svet. vngt. – ekon. tarpùskaita       (buvo tarpt. ||)
kontrãktas svet. vngt. – sutartìs       (buvo tarpt. ||)
šampinionas svet. ntk. = bot., maist. pievãgrybis       (buvo svet. vngt.)

 

Šaltinis – Valstybinė lietuvių kalbos komisija

 

 


ATMINTINĖ VALGIARAŠČIŲ SUDARYTOJAMS

 

 

BENDRIEJI REIKALAVIMAI

Lietuviškuose valgiaraščių įrašuose kitų šalių:

1. Bendriniai (rūšiniai) patiekalų pavadinimai turi būti verčiami, pvz.: gravy, salsa = padažas; caneloni = ragučiai; guakomole = avokadų tyrė; tarta = apkepas, pyragas ir t. t.

Pastaba. Negalima rašyti pramaišiui (vieną žodį – lietuviškai, antrą – angliškai): pica funghi, salotos pepperoni, barbecue padažas, beane salotos, grill dešrelės (= grybų pica arba pica su grybais, paprikų salotos, kepsnių arba kepsninis padažas, pupelių salotos, ant iešmo (grotelių) keptos dešrelės arba iešmo (grotelių) dešrelės) ir t. t.

2. Simboliniai patiekalų vardai rašomi originalo kalba su kabutėmis arba kitu šriftu, pvz.: salotos „Gaidelis“ arba salotos GAIDELIS; majonezas „Vilnius“ arba majonezas VILNIUS ir t. t.

3. Įvairių gėrimų (rūšių ir porūšių) pavadinimai, išskyrus simbolinius vardus, rašomi be kabučių ir pagal lietuvišką tarimą, pvz.: amaretas, benediktinas, burbonas, činzanas, kahoras, kabernė, martinis, muskatas, rislingas, vermutas ir kt.

4. Vietoj vienaskaitos turi būti vartojama daugiskaita, pvz.: ne citrinos rūgštis, mėtos arbata, kepsnys su paprika, sojos padažas, tuno salotos, bet citrinų rūgštis, mėtų arbata, kepsnys su paprikomis, sojų padažas, tunų (tunienos) salotos ir t. t.

5. Rašant karštuosius patiekalus turi būti nurodoma ne mėsos pavadinimas, bet iš tos mėsos gaminami patiekalai: kepsniai, pjausniai, maltiniai, muštiniai, troškiniai ir t. t. (ne kepta jautiena, troškinta kiauliena, įdaryta vištiena, malta žuvų filė, bet jautienos kepsnys (didkepsnis), kiaulienos troškinys (troškinti jautienos gabaliukai), vištienos suktinukai (įdaryti vištienos suktinukai, vištienos suktinukai su įdaru), žuvų (žuvienos) maltiniai (maltinukai) ir t. t.

6. Taisytinas vietininkas: ne dešrelės apvalkale, silkės marinate, duona formoje, žuvis tešloje (žuvis, kepta tešloje), bet dešrelės su apvalkalu, marinuotos silkės arba silkės su marinatu (jei tiekiama su marinatu), forminė duona, žuvų arba žuvienos kepsneliai (pjausneliai) su gruzdžia (trapiąja, sluoksniuota, sūrio) plėvele (ne tešloje, dažniausiai kepama aliejuje).

Gali būti vartojama: ledai krepšelyje (nes valgomas vaflinis krepšelis) arba dešrelės apvalkale (jei apvalkalas būtų valgomas).

7. Tradiciniai (etnografiniai) patiekalų pavadinimai rašomi be kabučių ir pagal lietuvišką tarimą, pvz.: čeburekai, kebabas, pica, šašlykas ir t. t.

Pastabos:

1. Vietoj ragu, basturma, pita, lavašas, charčio galima rašyti: troškinys, vytinta jautiena, sirų duonutė, armėniška duona, gruziniška sriuba ir t. t.

2. Tradiciniais (etnografiniais) valgiais nelaikomi įvairiose šalyse panašiai gaminami, bet skirtingai vadinami patiekalai, pvz.: lietuviškai – mėsėčiai, virtiniai, pyragėliai, paplotėliai, itališkai – ravioli, torteline, gnochi, rusiškai – pelmeni (zavertuški), turkiškai – manti ir t. t.

Pastaba. Šalia lietuviškų įrašų nedraudžiama patiekalų pavadinimus rašyti ir originalo kalba, pvz.: Makaronai su špinatais / Makaroni me spanaki (graikiškai). Ispaniškas žuvų (žuvienos) troškinys / Zarzuela (o ne: Ispaniškas žuvų troškinys zarzuela). Vegetariški balandėliai / Djachnun. Daržovių ir sūrio apkepas / Quiche ir t. t.

3. Simboliniais valgių pavadinimais nelaikytini registruoti prekių / paslaugų ar firmų ženklai ir iš kitų kalbų verčiami bendriniai maisto produktų pavadinimai (žr. Lietuvos higienos normą). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnis: Valstybinė kalba – lietuvių kalba.

 

Iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1 dalies 2 skyriaus 3 skirsnio: Užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų atstovybėms ir filialams, įregistruotiems Lietuvos Respublikoje, taikoma Lietuvos Respublikos teisė.

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 15-344) 2 straipsnis: Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalba.

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 15-344) 17 straipsnis: Lietuvos Respublikos viešieji užrašai yra valstybine kalba. Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose.

Remiantis Viešosios garsinės informacijos ir viešųjų užrašų laikinosiomis taisyklėmis (Žin., 1995, Nr. 40-1224, 1997 m. lapkričio 20 d. redakcija), valgiaraščių įrašai greta valstybinės kalbos gali būti teikiami tradicinėmis tarptautinio bendravimo kalbomis, tačiau jų formatas negali būti didesnis negu užrašų valstybine kalba.

Viešojo maitinimo įmonėse (baruose, kavinėse, restoranuose, užkandinėse) kitų šalių patiekalų valgiaraščiai pirmiausia rašomi taisyklinga valstybine kalba.

Pastaba. Be lietuvių ir anglų kalbų, valgiaraščiai galėtų būti skelbiami ir tos šalies, įkūrusios savo virtuvės viešąją maitinimo įmonę, kalba.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1340 „Dėl svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis tvarkos“ (Žin., 2000, Nr. 95-2995) 5 ir 6 punktai: Prekių gamintojai (paslaugų teikėjai), įvežėjai ir platintojai, nerandantys bendrinės lietuvių kalbos žodžio (žodžių junginio) gaminiui, prekei ar paslaugai (gaminių, prekių ar paslaugų rūšiai) pavadinti, kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje gaminama arba parduodama ta prekė ar teikiama paslauga, kalbos tvarkytoją.

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, savivaldybių ir apskričių kalbos tvarkytojai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys visais svetimžodžių vertinimo ir keitimo lietuviškais atitikmenimis klausimais gali kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją.

Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo 5 straipsnio 4 punktas: Visa informacija apie prekes bei paslaugas vartotojams turi būti pateikta raštu valstybine kalba, išskyrus atvejus, kai prekių ir paslaugų vartojimo būdas yra tradiciškai žinomas. Prekių pardavėjai ir paslaugų teikėjai savo veiklai skirtų patalpų išorėje turi valstybine kalba nurodyti parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų klasės arba rūšinį prekybos ar paslaugos teikimo vietos pavadinimą.

Iš „Lietuvos higienos normos HN 119:2002“ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 677): nei prekės ženklas, nei registruotasis produkto pavadinimas, nei išgalvotas pavadinimas negali būti vartojami vietoj parduodamo maisto produkto pavadinimo.

 

 

Šaltinis – Valstybinė lietuvių kalbos komisija

 


 

 

IR DAR KARTĄ – APIE EURĄ

Euro- rašymas

Euro- yra tik pirmoji sudurtinių žodžių dalis, reiškianti jų sąsają su Europa ar Europos Sąjunga arba Europos Ekonomine Bendrija pvz.: euroskeptikas, europatriotizmas, euroviza, euroobligacija, euroatlantinis. Euro- su antruoju tarptautinio žodžio dėmeniu rašomas tik kartu.

Kai turima omenyje ne sąsaja, o priklausymas, vartojamas kilmininkas (Europos), pvz., Europos Parlamentas (o ne Europarlamentas), Europos valiuta, Europos krepšinio lyga.

Nevartotini žodžiai, kuriuose dėmuo euro- dedamas prie lietuviško žodžio, pvz., turi būti ne euromąstymas, o europinis mąstymas, ne europarduotuvė, o europinė parduotuvė, ne eurovaikai, o europietiškai gyvenantys vaikai.

Skirtingų reikšmių žodžiai rašomi skirtingai: žodis eurovaliuta ir Europos valiuta – ne tas pats. Europos valiuta yra Europos pinigų sistema, kurios piniginis vienetas yra euras, o eurovaliuta – užsienio kompanijų ir bankų turima nacionalinė valiuta, kuria prekiaujama tarptautinėje pinigų rinkoje. Labiausiai naudojama eurovaliuta yra eurodoleris.

Simboliniai pavadinimai

„Eurovizija“, „Eurovaistinė“ yra simboliniai pavadinimai, todėl jie rašomi iš didžiosios ir kabutėse. Simbolinius pavadinimus galima ir kitaip išskirti, ypač jei jie rašomi iškabose, reklaminiuose leidiniuose, plakatuose: išskiriama ryškia spalva, kitu šriftu.

Euras ir euro- 

Terminas euro zona rašytinas atskirai (ne eurozona), nes turimas omenyje ne tarptautinis elementas euro- (reiškiantis sąsają su Europa, ypač su Europos Sąjunga arba Europos Ekonomine Bendrija), o piniginis vienetas euras.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2004 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. N-10 (99) (Žin., 2004, Nr. 160-5875) nustatė, kad Europos Sąjungos bendrosios valiutos pavadinimas lietuvių bendrinėje kalboje turi būti vartojamas adaptuotas – su lietuviškomis linksnių galūnėmis: eũras, eũro, eũrui, eũrą, eurù, eurè, eũrai, eũrų, eũrams, eurùs, eũrais, eũruose. 2014 m. nutarimas papildytas pastaba (žr. 2014 m. sausio 30 d. nutarimą Nr. N-2 (151): „Europos Sąjungos bendrosios valiutos pavadinimas euro, Lietuvos Respublikos teisės aktuose vartojamas vietoj vardininko formos euras, turi būti išskiriamas kaip kitos kalbos žodis (paprastai pasviruoju šriftu).“ Kalbininkai  sutiko leisti teisinėje kalboje būsimą Lietuvos piniginį vienetą vadinti „euro“ su sąlyga, kad jis bus rašomas pasviruoju šriftu arba kabutėse. Teisės aktuose valiutos pavadinimas (vardininkas) bus „euro“, o kilmininkas ir kiti linksniai − su įprastomis galūnėmis. Bendrinėje kalboje vartosime žodį „euras“ (ir linksniuosime). Lietuviškų monetų averse bus EURO.

Lietuviška euro santrumpa – Eur

Kalbos komisijos 2014 m. balandžio 10 d. posėdyje nutarta teikti euro santrumpą – Eur. Prireikus galima vartoti tarptautinį kodą EUR. Stilistiniais ar grafiniais sumetimais galima vartoti ir simbolį €. Piniginio vieneto dalies pavadinimo santrumpa ta pati – ct (be taško). Atkreiptinas dėmesys, kad santrumpa, kodas ar simbolis vartojami po skaitmeninės raiškos (darant tarpą), pvz.: 250 eurų, 250 Eur, 250 EUR, 250 €.

Pinigų keitimo ar kitokių proporcijų santykiui reikšti prielinksnis prie nevartotinas, todėl valiutos kursas yra 1 euras ir 3,5 lito, už vieną eurą – trys ir penkios dešimtosios lito (trys litai penkiasdešimt centų), o pinigus keičiame santykiu vienas euras su 3,5 lito.

 

Šaltinis – Valstybinė lietuvių kalbos komisija

 

 


 

 

KAIP TAISYKLINGAI ĮVARDYTI PAREIGAS?

Įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovų, padalinių vadovų pareigų pavadinimai vartotini su kilmininko formos priklausomuoju žodžiu, taigi taisyklinga būtų: technikos direktorius, komercijos direktorius, finansų direktorius, fondo valdytojas ir t. t.

Jei vadovas turi pavaduotojų, jų veiklos barui nusakyti vartojama naudininko forma, pavyzdžiui: direktoriaus pavaduotojas komercijai, direktoriaus pavaduotojas gamybos reikalams (arba tiesiog gamybai), viršininko pavaduotojas ryšiams su užsieniu ir t. t.

Patarėjų, referentų, konsultantų pareigų pavadinimai gali būti sudaromi su žodžio klausimai įnagininku, pvz., patarėjas užsienio politikos klausimais, patarėjas ekonomikos klausimais, patarėjas ryšių su užsieniu klausimais ir t. t.

 

KUO SKIRIASI VYRIAUSIAS IR VYRIAUSIASIS?

Pareigoms įvardyti vartojama tik įvardžiuotinė žodžių vyriausias, vyresnis forma, pav.: vyriausiasis buhalteris, vyriausiasis inžinierius, vyresnysis specialistas. Žodžiai vyriausias ir vyresnis apibūdina žmogų ne pagal rangą, o pagal amžių.

 

PAREIGŲ PAVADINIMAI IŠ KELIŲ ŽODŽIŲ

Kaip taisyklingai rašyti pareigų pavadinimą, kai jį sudaro ne vienas, o keli žodžiai? Kada reikia rašyti brūkšnelį, o kada ne?

Jei antras žodis paaiškina, papildo pirmąjį, brūkšnelis nerašomas, pvz.: mokytojas ekspertas, gydytojas terapeutas, auklėtojas metodininkas. Jei kalbame apie dvi lygiavertes specialybes, brūkšnelį turime rašyti, pvz.: sekretorius-referentas, redaktorius-vertėjas, dizaineris-maketuotojas.

 

Pareigų pavadinimai paprastai rašomi mažąja raide, pvz.: prezidentas, ministras pirmininkas, profesorius, direktorius. Tačiau stilistiniais sumetimais aukščiausių pareigūnų pavadinimai gali būti rašomi didžiosiomis raidėmis, pvz.: Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius. Oficialiuose raštuose, prašymuose didžiąja raide rašomas bet kurio pareigūno, į kurį kreipiamasi, pavadinimas, pvz.: Teisingumo Ministrui, Vilniaus universiteto Rektoriui.

 

AR GALIMA DIRBTI „DIRBTI PAREIGOSE“?

Pasakymas dirbti pareigose yra netaisyklingas. Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: dirba vedėjo pareigose – netaisyklinga, galima dirbti vedėja ar eiti vedėjo pareigas. Skiriama į pareigas ir pareigoms. Darbuotojai ne užima, o eina pareigas. Paaukštinti, pažeminti pareigose – nevartotini pasakymai; turi būti paaukštinti, pažeminti pareigas; perkelti (skirti) į aukštesnes (žemesnes) pareigas. Netinka ir pasakymas paaukštinti pareigomis.

 

Šaltinis – Valstybinė lietuvių kalbos komisija


ELEKTRONINIŲ LAIŠKŲ RAŠYMAS
 

Elektroniniams laiškams, kaip ir kitoms komunikacijos sritims, yra taikomos vienokios ar kitokios taisyklės ir etiketo normos.

Lietuvių kalboje pasitaiko nevartotinų naujųjų svetimybių – e-mailas, imeilas. Kompiuterijos termino angl. e-mail atitikmenys yra du, jų reikšmės šiek tiek skiriasi: elektroninis paštas arba elektroninis laiškas. Sakyti „imeilas“, „e-meilas“ yra didelė klaida. Elektroninis laiškas – pranešimas, pritaikytas persiųsti elektroninėmis priemonėmis, turintis nustatytu formatu persiuntimui reikalingą tarnybinę informaciją: paskirties adresą, informaciją apie siuntėją, teksto kodavimo metodą ir pan.

Galimi tokie sutrumpinimai: e. paštas arba e. p. Svarbu netrumpinti rašant brūkšnelį (jokiu būdu ne e-paštas), nes tai anglų kalbai būdinga rašyba. Lietuvių kalboje brūkšnelis gali būti rašomas tarp trumpinamo žodžio pirmosios raidės ir paskutinio skiemens, pvz.: b-ka – biblioteka, m-kla – mokykla ir pan. Elektroninis paštas, elektroninis laiškas yra žodžių junginiai, kurių trumpinamas tik pirmas žodis, todėl brūkšnelis neįmanomas, čia reikia taško.

Elektroniniai laiškai gali būti asmeniniai arba dalykiniai. Elektroniniuose laiškuose yra laikomasi įprastų etiketo taisyklių. Visada svarbu nurodyti pranešimo temą. Temos nurodymas padeda atskirti laiškų svarbą. Jeigu elektroninio laiško tema nenurodyta, laiško gavėjas gali į tokį laišką neatsakyti arba ištrinti jį kaip nereikšmingą. Į dalykinius laiškus reikėtų atsakyti per parą. Į laiškus, pažymėtus šauktuko simboliu, būtina atsakyti nedelsiant.

Dažniausiai elektroniniuose laiškuose daromos klaidos

Labai dažnai neatkreipiamas dėmesys į vartojamą skyrybą. Jei pasisveikinimas ir kreipinys išskirtas kableliais, tekstas turėtų būti pradedamas rašyti naujoje eilutėje mažąja raide, pvz.: 

Laba diena,

norėjau Jums pranešti, kad...

Tačiau, jei po pasisveikinimo ar kreipinio padėtas šauktukas, pirmasis laiško žodis turi būti pradėtas didžiąja raide.

Po žodžių Pagarbiai,  Su pagarba  negali būti dedami kableliai. Tai angliškos skyrybos įtaka. Po šių mandagumo žodžių lietuviškame tekste nededamas joks skyrybos ženklas. Kartais galėtų būti dedamas tik brūkšnys, rašomas dėl didesnės ekspresijos.

Elektroniniame laiške datą rašant trumpuoju būdu, metus, mėnesį ir dieną reiškiančios skaitmenų grupės skiriamos brūkšneliais, pvz.: 2015-01-01. Data gali būti rašoma ir ilgesniu būdu, pvz.: 2015 m. sausio 1 d. Šiuo, dar vadinamu mišriuoju, būdu data rašoma tvarkomuosiuose, finansiniuose dokumentuose ir dažniausiai tekste. Nebevartojamas senesniuose dokumentuose pasitaikantis trumpinys mėn. Tarp skaitmenų ir sutrumpinimų m. ir d. paliekami tarpeliai.

Žodeliai prašom, prašyčiau, prašau niekada nevartojami įterpiniu, taip pat nevartojami su liepiamąja nuosaka, pvz.: prašau parašykite (= prašau parašyti), prašom parašykite (= prašom parašyti).

Sveikinantis kreipinys gali būti rašomas mažąja raide, pvz.: Laba diena, gerbiamasis vedėjau. Labas rytas, mieli kolegos. Tačiau stilistiniais sumetimais, kreipiantis mandagiai, su pagarba į kitą žmogų, kreipinys gali būti rašomas didžiąja raide, pvz.: Brangusis, Pone, Bičiuli, Drauge.

Negalima rašyti elektroninio laiško vien tik didžiosiomis raidėmis. Laiškas, parašytas vien didžiosiomis raidėmis, elektroninėje erdvėje gali būti įvertintas kaip šauksmas, tačiau išskirti žodį ar mintį didžiosiomis raidėmis kartais galima, kai siekiama atkreipti laiško gavėjo dėmesį.

Elektroninio laiško tekstas turi būti struktūrizuotas, pastraipos atskiriamos.

Elektroninio laiško ypatumai: lakoniškumas, konkretumas. Rekomenduojama eilutės apimtis – iki 70 simbolių. Pastraipą turėtų sudaryti 5–7 eilutės, laišką – iki 100 eilučių.

Jeigu prie laiško siunčiamas priedas, būtina laiške tai paminėti. Tiek prie elektroninio, tiek prie paštu siunčiamo laiško priedus pridedame, o ne prisegame. Angl. attach – liet. pridėti, pridėti priedą; angl. attachment – liet. priedas (ne prisegtukas). Pasakymų prisegti, prisegtukas dalykinėje kalboje reikėtų vengti.

Telefono numerių rašymą reglamentuoja Nacionalinių ir tarptautinių telefono ryšio numerių rašymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-1162.

Nurodant nacionalinį telefono ar fakso ryšio numerį, gali būti rašoma:

Telefonas arba  Tel.

Faksas arba  Faks.

Mobilusis telefonas arba  Mob.

Nurodant tarptautinį telefono ar fakso ryšio numerį, gali būti rašoma:

Telephone  arba Tel.

Fax

Mobile arba  Mob.

Pasirašydami laišką, įrašykite visą kontaktinę informaciją (įstaigos pavadinimą, pareigas, vardą, pavardę, telefono ir fakso numerius). Parašas rašomas kairėje pusėje, palikus ne mažiau nei vienos eilutės intervalą. Parašą rekomenduojama sutalpinti į 4 eilutes.

 

Šaltinis – Valstybinė lietuvių kalbos komisija

 


 

 

 ŽOLINĖ AR ŽOLINĖS?

 

Oficialus šventės pavadinimas – Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena).

Tik vienaskaitos forma (Žolinė) teikiama Dabartinės lietuvių kalbos žodyne ir Lietuvių kalbos žodyne.

Šventės pavadinimas kirčiuojamas dvejopai. Pirmenybė teikiama 2-ajai kirčiuotei – Žolìnė, Žolìnės, Žolìnę (dgs. G. Žolinès), tačiau galimas ir 1-osios kirčiuotės variantas – Žõlinė, Žõlinės, Žõlinę (dgs. G. Žõlines).

 

Šaltinis – Valstybinė lietuvių kalbos komisija

 


 

KAIP TRUMPINTI ŽODĮ EURAS?

 

Teikiama tokia euro santrumpa – Eur (be taško, taškas dedamas tik sakinio pabaigoje).

Prireikus galima vartoti ir tarptautinį kodą EUR arba simbolį (be taško, taškas dedamas tik sakinio pabaigoje).

 Cento santrumpa nesikeičia – ct (be taško, taškas dedamas tik sakinio pabaigoje).

Pereinamuoju laikotarpiu, kol apyvartoje bus ir lito centai, ir euro centai, galima įterpti žodį ar santrumpą, pvz.: 2 euro centai, 2 euro ct, 2 Eur ct.

Santrumpa, kodas ar simbolis vartojami po skaičių (darant tarpą), pvz.: 250 eurų, 250 Eur, 250 EUR, 250 €.

 

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijas

 


 

PASVALIO MIESTUI VARDĄ SUTEIKĖ UPĖ SVALIA (DEŠINYSIS LĖVENS INTAKAS)

                                                Vietovardžio Pasvalys kirčiavimas (3b kirčiuotė)

Vardininkas:

Pasvalỹs

Kilmininkas:

Pãsvalio

Naudininkas:

Pãsvaliui

Galininkas:

Pãsvalį

Įnagininkas:

Pãsvaliu

Vietininkas:

Pasvalyjè

 


 

 „KALĖDŲ“ AR „KALĖDINIS“ –  KAIP TURĖTŲ BŪTI IŠ TIKRŲJŲ?

 

Kai nusakomas tam tikras daiktas ar konkretus veiksmas, skirtas tik tai konkrečiai šventei – Kalėdoms, vartotina kilmininko forma Kalėdų, pvz.: Kalėdų eglutė, Kalėdų dovanos, Kalėdų Senelis, Kalėdų koncertas, Kalėdų atvirukas ir pan. Tačiau, kai kalbama apie Kalėdoms skirtą, bet nebūtinai su Kalėdomis sutampantį veiksmą arba kai gali atsirasti dviprasmybių, pirmenybė teiktina priesagos -inis, -ė būdvardžiui kalėdinis, -ė. Tad reikėtų sakyti kalėdinė prekyba, kalėdinis išpardavimas (ne Kalėdų), kalėdinė nuolaida (ne Kalėdų), kalėdinė staltiesė (ne Kalėdų).
Šventės pavadinimą nusakantis žodis Kalėdos stilistiškai vartojamas didžiąja raide. Šalia jo dažnai vartojamas ir žodis šventas. Jis į šventės pavadinimą neįeina, todėl paprastai rašomas mažąja raide: šventos Kalėdos, trumpinys – šv. Kalėdos. Stilistiškai didžiosios raidės vartojimas galimas, ypač religinio pobūdžio tekstuose.

 

Šaltinis – Valstybinė lietuvių kalbos komisija                                                     

 

 


 

KIRČIUOKIME TAIP:

 

Objektas, komitetas, biudžetas, projektas, dokumentas, momentas, rajonas, autobusas, yra, programa, procesas, architektas, pedagogas, procedūra. Klausimas, klausimo, klausimai, klausimų, klausimams, klausimuose, moteris (visi linksniai išlaiko tą pačią kirčio vietą).

 

 


 

LEKSIKOS, ŽODŽIŲ DARYBOS, LINKSNIŲ IR PRIELINKSNIŲ VAR

Artimiausi renginiai

2017 m. vasario
P A T K P Š S
30 31 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11

2017-02-11 14:00

12
13 14 15 16 17

2017-02-17 19:00

18 19

2017-02-19 16:00

20 21 22 23 24 25 26
27 28 1 2 3 4 5
 

NAUJIENŲ PRENUMERATA

Įrašykite savo el. pašto adresą ir gaukite mūsų naujienas pirmieji

Reklaminiai skydeliai

Artimiausi renginiai

2017 m. vasario
P A T K P Š S
30 31 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11

2017-02-11 14:00

12
13 14 15 16 17

2017-02-17 19:00

18 19

2017-02-19 16:00

20 21 22 23 24 25 26
27 28 1 2 3 4 5
 

NAUJIENŲ PRENUMERATA

Įrašykite savo el. pašto adresą ir gaukite mūsų naujienas pirmieji