PASVALIO RAJONO SAVIVALDYBĖ
Vytauto Didžiojo a. 1, LT-39143 Pasvalys. Tel. (8 451) 54 101, faks. (8 451) 54 130
PASVALIO RAJONO SAVIVALDYBĖ
Meniu
|
TEISĖS AKTAI
PATVIRTINTOS LIETUVIŲ KALBOS SKYRYBOS TAISYKLĖS Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 8 (178) patvirtino Lietuvių kalbos skyrybos taisykles. Daugiau informacijos apie naująsias skyrybos taisykles Lietuvių kalbos skyrybos taisyklės NUORODOS INTERNETE
DĖL 2019 METŲ PASKELBIMO VIETOVARDŽIŲ METAIS2018 m. birželio 14 d. Nr. XIII-1273 Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas, pabrėždamas, kad senieji vietovardžiai – Lietuvos kultūros, istorijos ir kalbos vertybė, kurios išsaugojimu privalo rūpintis valstybė; įvertindamas tai, kad senuosiuose kaimų ir vienkiemių pavadinimuose glūdi etnologinė, lingvistinė, paleogeografinė, istorinė, kultūrinė ir kita svarbi informacija, saugotina kaip Lietuvos ir pasaulio kultūros palikimo dalis; išskirdamas ypatingą gyvenamųjų vietų vardų reikšmę ryšiams su tėvų, senelių ir protėvių žeme puoselėti; konstatuodamas, kad nuo sovietmečio iki šių laikų iš juridinės vartosenos jau yra išbraukta tūkstančiai istorinių vietovardžių ir stebima tolesnė jų nykimo tendencija; siekdamas išsaugoti senuosius vietovardžius, nutaria: 1 straipsnis. Paskelbti 2019 metus Vietovardžių metais. 2 straipsnis. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 1) sudaryti Vietovardžių metų komisiją (toliau – Komisija), kuri iki 2018 m. spalio 1 d. parengtų Vietovardžių metų programą; 2) numatyti lėšų 2019 metų valstybės biudžete Komisijos parengtai ir Vyriausybės patvirtintai Vietovardžių metų programai įgyvendinti.
SEIMO PIRMININKAS VIKTORAS PRANCKIETIS
KAIP RAŠYTI BAŽNYČIŲ PAVADINIMUS? Bažnyčių pavadinimai registruojami be vietos nuorodos, pavyzdžiui, Šv. Mikalojaus bažnyčia, Šv. Kristaus atradimo bažnyčia, todėl net ir nurodant vietovardį sutrumpinimas šv. rašytinas didžiąja raide, pavyzdžiui, Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčia (t. y. oficialus pavadinimas prasideda nuo sutrumpinimo Šv.). Iš bažnyčių pavadinimų išsiskiria arkikatedrų ir katedrų pavadinimai. Jie sudaromi iš vietovardžio ir gimininių žodžių, todėl po vietos nuorodos einantys žodžiai rašomi mažąja raide, pavyzdžiui: Vilniaus arkikatedra bazilika, Telšių katedra (Kalbos komisijos kronika // Lietuvos rytas, 2002 m. spalio 8 d.).
Šaltinis – Valstybinė lietuvių kalbos komisija KAIP TAISYKLINGAI TRUMPINTI DIENŲ PAVADINIMUS, PVZ., DARBO LAIKO LENTELĖJE? Savaitės dienos viešojo transporto tvarkaraščiuose, darbo grafikuose, kalendoriuose ir pan. paprastai trumpinamos kaip simboliai: P – pirmadienis, A – antradienis, T – trečiadienis, K – ketvirtadienis, Pn – penktadienis, Š – šeštadienis, S – sekmadienis arba žymimos romėniškais skaitmenimis: I – pirmadienis, II – antradienis, III – trečiadienis, IV – ketvirtadienis, V – penktadienis, VI – šeštadienis, VII – sekmadienis. VARDŲ IR PAVARDŽIŲ RAŠYMAS Lietuvių kalboje pirma turėtų būti rašomas vardas, paskui pavardė. Pavardė pirma rašoma tik įvairiuose sąrašuose, sudaromuose pagal abėcėlę. Tarp dviejų to paties žmogaus vardų brūkšnelis nerašomas. Dviguba pavardė (ją dažniausiai turi moterys), atvirkščiai, rašytina su brūkšneliu. GATVIŲ PAVADINIMŲ RAŠYMAS Gatvės pavadinimą sudaro gatvės vardas ir gatvės tipo nuoroda. Gatvės vardas rašomas didžiąja raide; kai jį sudaro du ar daugiau žodžių – visi savarankiški žodžiai rašomi didžiąja raide, pvz.: Nemuno g., Prezidento g., Vilniaus g., Birutės g. Gatvės tipo nuoroda rašoma mažąja raide. Daugelį gatvės tipo nuorodų įprasta trumpinti: gatvė – g., skersgatvis – skg., akligatvis – aklg., alėja – al., prospektas – pr., aikštė – a., skveras – skv. Paprastai netrumpinamos rečiau vartojamos nuorodos; prireikus trumpinama taip: takas – tak., plentas – pl., kelias – kel., kl., aplinkkelis – aplinkl., vieškelis – vieškl., krantinė – krant. Skaitvardžiai gatvių pavadinimuose reiškiami arabiškais skaitmenimis su linksnio galūne po brūkšnelio (be tarpelių), pvz.: Vasario 16-osios g., Kovo 11-osios g. Gatvėms gali būti suteikiami garsių, kraštui ir Lietuvai nusipelniusių žmonių vardai ir pavardės, slapyvardžiai. Pavadinime rašomas visas vardas ir pavardė, pvz.: Janinos Degutytės g., Laimučio Litvinaičio g., Onutės ir Vinco Stonių g. (išimtis – tradiciškai nusistovėjęs junginys Dariaus ir Girėno g.). Gatvėms neteikiami gyvų asmenų vardai. Kampinio pastato adresą sudaro du gatvių pavadinimai ir numeriai, skiriami įžambiuoju brūkšniu, pvz.: Parko g. 7 / Žemaitės g. 80. Pastato, buto ar patalpos numeris rašomas skaičiumi (-iais) arba skaitmens (-ų) ir didžiosios raidės kombinacija, pvz.: Stoties g. 27B-4, Vytauto Didžiojo a. 4A-15, Taikos g. 7-22A. RAŠTINĖS REIKMENŲ PAVADINIMAI aplankas – viršelis be įtaiso raštams ir dokumentams sudėti (ne papkė); įmautė – peršviečiamos skaidrios plėvelės neatverčiamas aplankas, į kurį popierius įkišamas (įmaunamas) kaip į maišelį – tik pro vieną galą; įsegėlė – iš plastikinės medžiagos pagaminta juostelė palaidiems lapams susegti; išsegiklis – įrankis, kuriuo iš susegtų lapų išsegamos sąsagos; klijajuostė – klijuojamoji juostelė, skirta įplyšusiems lapams, teksto atkarpoms suklijuoti ar banderolėms užklijuoti; klijų pieštukas arba pieštukiniai klijai – į pieštuką panašūs klijai (ne klijai-pieštukas); koreguoklis – prietaisas, uždažantis eilutes balta juostele (ne korektorius); lipukai – įvairių spalvų lipnūs popierėliai laikinoms pastaboms užrašyti; pjaustiklis – popieriaus pjaustymo įrankis; sąsagėlės – metaliniai segtukai, kuriais segikliu susegami, o išsegikliu išsegami lapai; segiklis – įrankis, sąsagėlėmis susegantis pluoštą lapų; segtuvas – kietesnis viršelis su įtaisu dokumentams susegti (ne papkė); skylmuša – raštinės prietaisas skylutėms popieriuje išmušti (skylamušis – šnekamosios kalbos žodis); skirtukas – skiriamasis lapelis ar juostelė, įsegami į aplankus ir segtuvus; spalviklis, žymiklis – rašiklis, kuriuo paryškinama tam tikra teksto vieta, kuriuo galima rašyti (žymėti) ant plėvelės, stiklo ar popieriaus (ne markeris); tepiklis – baltos spalvos skystis, kuriuo užtepamos korektūros klaidos (ne korektorius). DVIGUBOS KABUTĖS, DVIGUBI SKLIAUSTAISusidūrus dvejoms kabutėms, skliaustams, rašomos vienos kabutės, vieni skliaustai (kaip ir susidūrus dviem kableliams, taškams ar kitiems skyrybos ženklams). Šaltinis gali būti nurodomas įvairiai (išnašoje, skliaustuose). PASVIROJO BRŪKŠNIO VARTOJIMAS Pasvirasis (įžambusis) brūkšnys paprastai vartojamas tam tikrai alternatyvai žymėti (atitinka jungtuką arba) ir yra rašomas šiais atvejais: tarp telefono ir fakso sutrumpinimų, jei jų numeris tas pats: Tel. / faks. (8 446) 52 11; tarp alternatyvių gramatinių formų ar konstrukcijų, galinčių viena kitą pakeisti: Jis atsikratė įkyraus pašnekovo / įkyriu pašnekovu / nuo įkyraus pašnekovo; tarp pasakymų keliomis kalbomis, pvz., valgiaraštyje (meniu): Sriuba / Soup. Atkreiptinas dėmesys, kad vartojant pasvirtąjį brūkšnį tarp žodžių ar jų sutrumpinimų abipus brūkšnio paliekami tarpai. Vis dėlto rišliame tekste alternatyvai reikšti pirmiausia vartotinos žodinės raiškos priemonės – jungtukai ar, arba, pvz., Jums kavos ar arbatos?; iš ženklų pirmiausia – skliaustai, pvz., ir (ar). Tokiais atvejais pasvirasis brūkšnys netinka, taip pat ir norint pateikti abiejų giminių formas – tinka skliaustai, pvz.: Reikalingi padavėjai (-os).
- tarp žodžių santrumpų: asmens kodas – a. k. (ne a/k); atsiskaitomoji sąskaita – a. s. (ne a/s); įmonės kodas – į. k. (ne į/k); banko kodas – b. k. (ne b/k). - nurodant metų ribas: 2012–2013 m. (ne 2012/2013 m.) Skaičiai, žymintys daiktų kiekį, rašomi arabiškais skaitmenimis, pvz.: 3 moterys, 5 vaikai, 21 puslapis, 10 mašinų, 23 mokiniai, 9 vnt. Skaičiai, žymintys daiktų eilę, gali būti rašomi ir romėniškais, ir arabiškais skaitmenimis, pvz.: XX amžius, I klasė, III tomas, VII skyrius, I dalis, V kategorija; 5 pavyzdys, 6 lentelė, 4 priedas, 10 valanda, 34 tomas. Šimtmečių, dramos veiksmų, knygos skyrių, konferencijų eilė paprastai žymima romėniškais skaitmenimis, o metų, dienų, valandų, puslapių, mokyklų, gatvių, numerių eilė – arabiškais skaitmenimis. Be to, arabiškais skaitmenimis paprastai rašomi dideli skaičiai. Žymint eilę arabiškais skaitmenimis, prie jų po brūkšnelio gali būti pridedamos kelintinio skaitvardžio galūnės, ypač sakinyje, pvz.: 12-as kvadratas, 1-a kategorija, 8-asis pulkas, 33-iaisiais amžiaus metais, 100-asis koncertas, 50-osios metinės, 3-ioji vidurinė mokykla, 1-asis asmuo, Kovo 11-osios g. Dokumentų dalys, punktai numeruojami arabiškais skaitmenimis su taškais. Punktas gali būti pažymėtas skaitmenimis, rodančiais skyrių, poskyrį, punktą ir papunktį, pvz., 3.1 punktas. Pastabos. Galūnė pridedama kartu su kamiengalio minkštumo ženklu, pvz., 2-ioji (ne 2-oji). Prie romėniškų skaitmenų galūnės nededamos, pvz.: I aukštas (ne I-as aukštas), II vieta (ne II-oji vieta), III kategorija (ne III-ioji kategorija). Dideli skaičiai, pradedant tūkstančiu, gali būti žymimi skaitmenimis ir žodžiais arba jų sutrumpinimais, pvz.: 10 tūkstančių arba 10 tūkst.; 2 milijonai arba 2 mln. Pastabos.Dešimtainės ir šimtainės skiriamos kableliais, pvz.: 3,5 kg (ne 3.5 kg), 0,45 g (ne 0.45 g).Dideli skaičiai žymimi grupuojamais skaitmenimis, pvz.: 5 000, 20 000, 100 000, 1 000 000, 1 000 000 000. Tarp skaitmenų grupių nededamas nei kablelis, nei taškas.NELIETUVIŠKŲ DĖMENŲ RAŠYMAS KARTU IR ATSKIRAI Lietuvių kalboje vieni nevartojami dėmenys aero-, agro-, auto-, avia-, foto-, hidro-, mikro-, makro, moto-, pseudo-, termo- ir pan. rašomi kartu su kitais dėmenimis ir su jais sudaro sudurtinius žodžius, pvz.: aeroklubas, agrotechnika, autotransportas, aviakasos, fotorobotas, hidroenergija, mikroklimatas, makroekonomika, motošalmas, pseudoteorija, termoizoliacija. Prie pagrindinio dėmens kartu prijungiami ir du tokie dėmenys, jei visas žodis reiškia vieną sąvoką, pvz.: aerofotonuotrauka (iš lėktuvo padaryta nuotrauka), automotoklubas (automobilininkų ir motociklininkų klubas). Kai minimi du atskiri daiktai, jiems vadinti su tais dėmenimis sudaromi du atskiri žodžiai arba pirmasis dėmuo rašomas su brūkšneliu, antrasis – kartu su pagrindiniu dėmeniu, pvz.: audioaparatūra ir videoaparatūra arba audio- ir videoaparatūra. Lietuvių kalboje atskirai vartojamų žodžių formos su kitais žodžiais sudaro ne sudurtinius žodžius, o junginius, pvz.: kino teatras, kino festivalis, radijo aparatas, radijo programa. Tačiau rašoma radioaktyvus (susijęs ne su radiju, o su radiacija), radioterapija; taip pat radiofikacija, kinofikacija (nes -fikacija yra tam tikra tarptautinė priesaga). Atskirai nuo kitų žodžių rašomi nekaitomi kitų kalbų kilmės žodžiai, jei jie lietuvių kalboje turi savarankiško žodžio reikšmę, pvz.: alfa dalelė, gama spinduliai, mini suknelė, veto teisė.
Šaltinis – Valstybinė lietuvių kalbos komisija PAKEISTAS KAI KURIŲ SKOLINIŲ IR SVETIMYBIŲ VERTINIMAS Atsižvelgiant į viešosios kalbos polinkius, vartoseną (kai kurie siūlymai neprigijo, kai kurie skoliniai įgijo tam tikrų stilistinių reikšmės niuansų, reikalingų tam tikro stiliaus tekstuose ir pan.), pakeistas kai kurių skolinių vertinimas. SKOLINIAI, KURIŲ VERTINIMAS PAKEISTAS (vertinami kaip šalutiniai bendrinės kalbos normos variantai): SKOLINIAI, KURIŲ VERTINIMAS PAŠVELNINTAS (iš svet. ntk. į svet. vngt.): VERTINIMAS PAGRIEŽTINTAS ŠIEMS ŽODŽIAMS:
Šaltinis – Valstybinė lietuvių kalbos komisija ATMINTINĖ VALGIARAŠČIŲ SUDARYTOJAMS BENDRIEJI REIKALAVIMAI Lietuviškuose valgiaraščių įrašuose kitų šalių: 1. Bendriniai (rūšiniai) patiekalų pavadinimai turi būti verčiami, pvz.: gravy, salsa = padažas; caneloni = ragučiai; guakomole = avokadų tyrė; tarta = apkepas, pyragas ir t. t. Pastaba. Negalima rašyti pramaišiui (vieną žodį – lietuviškai, antrą – angliškai): pica funghi, salotos pepperoni, barbecue padažas, beane salotos, grill dešrelės (= grybų pica arba pica su grybais, paprikų salotos, kepsnių arba kepsninis padažas, pupelių salotos, ant iešmo (grotelių) keptos dešrelės arba iešmo (grotelių) dešrelės) ir t. t. 2. Simboliniai patiekalų vardai rašomi originalo kalba su kabutėmis arba kitu šriftu, pvz.: salotos „Gaidelis“ arba salotos GAIDELIS; majonezas „Vilnius“ arba majonezas VILNIUS ir t. t. 3. Įvairių gėrimų (rūšių ir porūšių) pavadinimai, išskyrus simbolinius vardus, rašomi be kabučių ir pagal lietuvišką tarimą, pvz.: amaretas, benediktinas, burbonas, činzanas, kahoras, kabernė, martinis, muskatas, rislingas, vermutas ir kt. 4. Vietoj vienaskaitos turi būti vartojama daugiskaita, pvz.: ne citrinos rūgštis, mėtos arbata, kepsnys su paprika, sojos padažas, tuno salotos, bet citrinų rūgštis, mėtų arbata, kepsnys su paprikomis, sojų padažas, tunų (tunienos) salotos ir t. t. 5. Rašant karštuosius patiekalus turi būti nurodoma ne mėsos pavadinimas, bet iš tos mėsos gaminami patiekalai: kepsniai, pjausniai, maltiniai, muštiniai, troškiniai ir t. t. (ne kepta jautiena, troškinta kiauliena, įdaryta vištiena, malta žuvų filė, bet jautienos kepsnys (didkepsnis), kiaulienos troškinys (troškinti jautienos gabaliukai), vištienos suktinukai (įdaryti vištienos suktinukai, vištienos suktinukai su įdaru), žuvų (žuvienos) maltiniai (maltinukai) ir t. t. 6. Taisytinas vietininkas: ne dešrelės apvalkale, silkės marinate, duona formoje, žuvis tešloje (žuvis, kepta tešloje), bet dešrelės su apvalkalu, marinuotos silkės arba silkės su marinatu (jei tiekiama su marinatu), forminė duona, žuvų arba žuvienos kepsneliai (pjausneliai) su gruzdžia (trapiąja, sluoksniuota, sūrio) plėvele (ne tešloje, dažniausiai kepama aliejuje). Gali būti vartojama: ledai krepšelyje (nes valgomas vaflinis krepšelis) arba dešrelės apvalkale (jei apvalkalas būtų valgomas). 7. Tradiciniai (etnografiniai) patiekalų pavadinimai rašomi be kabučių ir pagal lietuvišką tarimą, pvz.: čeburekai, kebabas, pica, šašlykas ir t. t. Pastabos: 1. Vietoj ragu, basturma, pita, lavašas, charčio galima rašyti: troškinys, vytinta jautiena, sirų duonutė, armėniška duona, gruziniška sriuba ir t. t. 2. Tradiciniais (etnografiniais) valgiais nelaikomi įvairiose šalyse panašiai gaminami, bet skirtingai vadinami patiekalai, pvz.: lietuviškai – mėsėčiai, virtiniai, pyragėliai, paplotėliai, itališkai – ravioli, torteline, gnochi, rusiškai – pelmeni (zavertuški), turkiškai – manti ir t. t. Pastaba. Šalia lietuviškų įrašų nedraudžiama patiekalų pavadinimus rašyti ir originalo kalba, pvz.: Makaronai su špinatais / Makaroni me spanaki (graikiškai). Ispaniškas žuvų (žuvienos) troškinys / Zarzuela (o ne: Ispaniškas žuvų troškinys zarzuela). Vegetariški balandėliai / Djachnun. Daržovių ir sūrio apkepas / Quiche ir t. t. 3. Simboliniais valgių pavadinimais nelaikytini registruoti prekių / paslaugų ar firmų ženklai ir iš kitų kalbų verčiami bendriniai maisto produktų pavadinimai (žr. Lietuvos higienos normą). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnis: Valstybinė kalba – lietuvių kalba. Iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1 dalies 2 skyriaus 3 skirsnio: Užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų atstovybėms ir filialams, įregistruotiems Lietuvos Respublikoje, taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 15-344) 2 straipsnis: Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 15-344) 17 straipsnis: Lietuvos Respublikos viešieji užrašai yra valstybine kalba. Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose. Remiantis Viešosios garsinės informacijos ir viešųjų užrašų laikinosiomis taisyklėmis (Žin., 1995, Nr. 40-1224, 1997 m. lapkričio 20 d. redakcija), valgiaraščių įrašai greta valstybinės kalbos gali būti teikiami tradicinėmis tarptautinio bendravimo kalbomis, tačiau jų formatas negali būti didesnis negu užrašų valstybine kalba. Viešojo maitinimo įmonėse (baruose, kavinėse, restoranuose, užkandinėse) kitų šalių patiekalų valgiaraščiai pirmiausia rašomi taisyklinga valstybine kalba. Pastaba. Be lietuvių ir anglų kalbų, valgiaraščiai galėtų būti skelbiami ir tos šalies, įkūrusios savo virtuvės viešąją maitinimo įmonę, kalba. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1340 „Dėl svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis tvarkos“ (Žin., 2000, Nr. 95-2995) 5 ir 6 punktai: Prekių gamintojai (paslaugų teikėjai), įvežėjai ir platintojai, nerandantys bendrinės lietuvių kalbos žodžio (žodžių junginio) gaminiui, prekei ar paslaugai (gaminių, prekių ar paslaugų rūšiai) pavadinti, kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje gaminama arba parduodama ta prekė ar teikiama paslauga, kalbos tvarkytoją. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, savivaldybių ir apskričių kalbos tvarkytojai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys visais svetimžodžių vertinimo ir keitimo lietuviškais atitikmenimis klausimais gali kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo 5 straipsnio 4 punktas: Visa informacija apie prekes bei paslaugas vartotojams turi būti pateikta raštu valstybine kalba, išskyrus atvejus, kai prekių ir paslaugų vartojimo būdas yra tradiciškai žinomas. Prekių pardavėjai ir paslaugų teikėjai savo veiklai skirtų patalpų išorėje turi valstybine kalba nurodyti parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų klasės arba rūšinį prekybos ar paslaugos teikimo vietos pavadinimą. Iš „Lietuvos higienos normos HN 119:2002“ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 677): nei prekės ženklas, nei registruotasis produkto pavadinimas, nei išgalvotas pavadinimas negali būti vartojami vietoj parduodamo maisto produkto pavadinimo. Šaltinis – Valstybinė lietuvių kalbos komisija IR DAR KARTĄ – APIE EURĄ
KAIP TAISYKLINGAI ĮVARDYTI PAREIGAS? Įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovų, padalinių vadovų pareigų pavadinimai vartotini su kilmininko formos priklausomuoju žodžiu, taigi taisyklinga būtų: technikos direktorius, komercijos direktorius, finansų direktorius, fondo valdytojas ir t. t. Jei vadovas turi pavaduotojų, jų veiklos barui nusakyti vartojama naudininko forma, pavyzdžiui: direktoriaus pavaduotojas komercijai, direktoriaus pavaduotojas gamybos reikalams (arba tiesiog gamybai), viršininko pavaduotojas ryšiams su užsieniu ir t. t. Patarėjų, referentų, konsultantų pareigų pavadinimai gali būti sudaromi su žodžio klausimai įnagininku, pvz., patarėjas užsienio politikos klausimais, patarėjas ekonomikos klausimais, patarėjas ryšių su užsieniu klausimais ir t. t. KUO SKIRIASI VYRIAUSIAS IR VYRIAUSIASIS? Pareigoms įvardyti vartojama tik įvardžiuotinė žodžių vyriausias, vyresnis forma, pav.: vyriausiasis buhalteris, vyriausiasis inžinierius, vyresnysis specialistas. Žodžiai vyriausias ir vyresnis apibūdina žmogų ne pagal rangą, o pagal amžių. PAREIGŲ PAVADINIMAI IŠ KELIŲ ŽODŽIŲ Kaip taisyklingai rašyti pareigų pavadinimą, kai jį sudaro ne vienas, o keli žodžiai? Kada reikia rašyti brūkšnelį, o kada ne? Jei antras žodis paaiškina, papildo pirmąjį, brūkšnelis nerašomas, pvz.: mokytojas ekspertas, gydytojas terapeutas, auklėtojas metodininkas. Jei kalbame apie dvi lygiavertes specialybes, brūkšnelį turime rašyti, pvz.: sekretorius-referentas, redaktorius-vertėjas, dizaineris-maketuotojas. Pareigų pavadinimai paprastai rašomi mažąja raide, pvz.: prezidentas, ministras pirmininkas, profesorius, direktorius. Tačiau stilistiniais sumetimais aukščiausių pareigūnų pavadinimai gali būti rašomi didžiosiomis raidėmis, pvz.: Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius. Oficialiuose raštuose, prašymuose didžiąja raide rašomas bet kurio pareigūno, į kurį kreipiamasi, pavadinimas, pvz.: Teisingumo Ministrui, Vilniaus universiteto Rektoriui. AR GALIMA DIRBTI „DIRBTI PAREIGOSE“? Pasakymas dirbti pareigose yra netaisyklingas. Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: dirba vedėjo pareigose – netaisyklinga, galima dirbti vedėja ar eiti vedėjo pareigas. Skiriama į pareigas ir pareigoms. Darbuotojai ne užima, o eina pareigas. Paaukštinti, pažeminti pareigose – nevartotini pasakymai; turi būti paaukštinti, pažeminti pareigas; perkelti (skirti) į aukštesnes (žemesnes) pareigas. Netinka ir pasakymas paaukštinti pareigomis. |
|
|
Šaltinis – Valstybinė lietuvių kalbos komisija |
|
| ELEKTRONINIŲ LAIŠKŲ RAŠYMAS | |
|
Elektroniniams laiškams, kaip ir kitoms komunikacijos sritims, yra taikomos vienokios ar kitokios taisyklės ir etiketo normos. Lietuvių kalboje pasitaiko nevartotinų naujųjų svetimybių – e-mailas, imeilas. Kompiuterijos termino angl. e-mail atitikmenys yra du, jų reikšmės šiek tiek skiriasi: elektroninis paštas arba elektroninis laiškas. Sakyti „imeilas“, „e-meilas“ yra didelė klaida. Elektroninis laiškas – pranešimas, pritaikytas persiųsti elektroninėmis priemonėmis, turintis nustatytu formatu persiuntimui reikalingą tarnybinę informaciją: paskirties adresą, informaciją apie siuntėją, teksto kodavimo metodą ir pan. Galimi tokie sutrumpinimai: e. paštas arba e. p. Svarbu netrumpinti rašant brūkšnelį (jokiu būdu ne e-paštas), nes tai anglų kalbai būdinga rašyba. Lietuvių kalboje brūkšnelis gali būti rašomas tarp trumpinamo žodžio pirmosios raidės ir paskutinio skiemens, pvz.: b-ka – biblioteka, m-kla – mokykla ir pan. Elektroninis paštas, elektroninis laiškas yra žodžių junginiai, kurių trumpinamas tik pirmas žodis, todėl brūkšnelis neįmanomas, čia reikia taško. Elektroniniai laiškai gali būti asmeniniai arba dalykiniai. Elektroniniuose laiškuose yra laikomasi įprastų etiketo taisyklių. Visada svarbu nurodyti pranešimo temą. Temos nurodymas padeda atskirti laiškų svarbą. Jeigu elektroninio laiško tema nenurodyta, laiško gavėjas gali į tokį laišką neatsakyti arba ištrinti jį kaip nereikšmingą. Į dalykinius laiškus reikėtų atsakyti per parą. Į laiškus, pažymėtus šauktuko simboliu, būtina atsakyti nedelsiant. Dažniausiai elektroniniuose laiškuose daromos klaidos Labai dažnai neatkreipiamas dėmesys į vartojamą skyrybą. Jei p |
