Pradžia

PASVALIO RAJONO SAVIVALDYBĖ

Vytauto Didžiojo a. 1, LT-39143 Pasvalys. Tel. (8 451) 54 101, faks. (8 451) 54 130
en

PASVALIO RAJONO SAVIVALDYBĖ

Pradžia
en

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento Pasvalio skyrius

 

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento  PASVALIO skyrius

Panevėžio g. 10, LT-39150 Pasvalys

Telefonas (8 451) 34 457,  faksas (8 451) 34 483

el. paštas pasvalys@nvsc.lt

 

Vardas, pavardė

Pareigos

Elektroninis paštas

Telefonas

Milda Jarašūnienė

Vedėja

milda.jarasuniene@nvsc.lt

(8 451) 34 457

Laimutė Simonaitienė

Vyresnioji specialistė 

laimute.simonaitiene@ nvsc.lt

(8 451) 34 457

Regina Lialienė

Vyresnioji specialistė 

regina.lialiene@ nvsc.lt

(8 451) 34 457

Dalytė Petrauskienė

Vyresnioji specialistė 

dalyte.petrauskiene@ nvsc.lt

(8 451) 34 457

 

Informacija apie TEIKIAMAS PASLAUGAS  http://nvsc.lrv.lt/



STRAIPSNIAI

 

Rankų higienos reikšmė medicinos įstaigose

 

Pastaraisiais metais daug dėmesio pasaulyje skiriama stabilios plėtros koncepcijai, kuri turėtų užtikrinti žmogaus, technikos ir aplinkos suderinamumą, aplinkai ir žmogui nekenksmingų technologijų naudojimą, optimalų resursų panaudojimą bei sveiką darbo aplinką.(1) Vadovaujantis PSO direktyva „Sveikata visiems XXI amžiuje“ visuomenės sveikata ir jos stiprinimas yra prioritetinė kryptis, kurios vienas tikslų yra sveikatai palankių sąlygų darbo vietose užtikrinimas bei profesinių ligų profilaktika. Kadangi šiandieninėje visuomenėje betarpiškai svarbi žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veikla, kuri ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje apima daug veiklos rūšių, pradedant sveikatos priežiūra, o jos vientisumas – darbo kokybė.

 

Bendrosios praktikos gydytojai ir visas medicinos personalas, kur atliekama konsultacinė veikla, teikiamos gydymo paslaugos – turi tiesioginį kontaktą su vaikais, suaugusiais, pagyvenusiais asmenimis. Todėl betarpiškai svarbi šių specialistų darbo kokybė, veiksniai, darantys įtaką veiklai, savo ir kitų sveikatai bei kasdieninio darbo aplinkoje supantys mikroorganizmai. Daugumos jų žmogus nemato, nejaučia jų veiklos, neįvertina reikšmės, kol tiesiogiai nesusiduria su jų sukeltais padariniais. Čia dažnai susiduriama su plačiu, mažai pažįstamu, klastingu mikroorganizmų pasauliu, apie kurį girdėta, bet daug dėmesio neskirta.(3)

 

Šiandieninėje, sparta lenkiančioje, sveikatos priežiūros specialistų kasdienybėje, ypatingai, aktualūs klausimai – kaip pažaboti mikroorganizmų plitimą gydymo įstaigose. Nes mikroorganizmai plinta daugiausia per rankas: nuo vieno asmens kitam, nuo užterštų aplinkos daiktų, o to pasekmė – galimybė užsikrėsti įvairiomis žarnyno infekcinėmis ligomis: hepatitu A, kurį žmonės žino kaip geltą, dizenterija ir kt., kirmėlių: askaridžių, spalinių, plaukagalvių kiaušinėliais ir kt. Kaip rodo patirtis, infekcinių ligų plitimą sunku kontroliuoti ir dar sunkiau jas likviduoti, todėl, ypač, aktualu mažinti infekcijų sukėlėjų perdavimo riziką.

 

Tam, kad įvertinti medicinos personalo rankų higieną ir ją lemiančias priemones, 2009-2011 m. buvo atliktas medicinos personalo rankų antiseptiko kokybės vertinimo tyrimas. Tikslingai buvo pasirinkti Vilniaus universiteto Santariškių klinikų 34 stacionarines paslaugas teikiančiuose skyriuose dirbantys medicinos darbuotojai. Šis tyrimas ir mokymai juose dalyvavusius medicinos darbuotojus paskatino įvertinti rankų higienos svarbą, pagerinti rankų higienos įgūdžius ir parodyti tinkamą pavyzdį kolegoms, akcentuojant, kad rankos – svarbiausias su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų sukėlėjų perdavimo būdas. Šio tyrimo tikslas – įvertinti medicinos personalo higieninės rankų antiseptikos kokybę, nustatant nepaveiktas antiseptiku zonas. Todėl tyrimo metu ir akcentuota, jog rankų higieną sudaro rankų plovimas ir rankų antiseptika. (5) Be to ir pateikiamoje Lietuvos higienos normoje HN 47-1:2010 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. V-644, 3 priede – pažymima, kad pagrindiniai rankų higienos gydymo įstaigose būdai yra rankų plovimas, higieninė rankų antiseptika, chirurginė rankų antiseptika.(7)

 

Aptariant organizuoto tyrimo eigą ir rezultatus buvo pažymėta, kad rankų antiseptika yra veiksmingesnė nei rankų plovimas su muilu, kadangi antiseptikos metu pašalinama laikinoji mikroflora ir greičiau bei paprasčiau atliekama. Detalizuojant sąvokas – pateikiama, jog, rankų plovimas – tai teršalų pašalinimas ir laikinųjų odos mikroorganizmų sumažinimas, plaunant rankas su vandeniu ir muilu, o rankų antiseptika – rankų odos įtrynimas antiseptiku, sunaikinant laikinuosius ir sumažinant nuolatinius odos mikroorganizmus. (4) Atlikto tyrimo išvadose atsispindėjo, kad dažniausiai antiseptiku neįtrinama zona yra tarpupirščiai, pirštų vidiniai paviršiai, pirštų pagalvėlės ir kairės rankos vidinė pusė. (5)

 

Gydymo, medicinos įstaigoms taikomi konkretūs higienos reikalavimai, kadangi didžiąja dalimi mikrobiologinis užterštumas, mikroorganizmų plitimo keliai, jų perdavimo būdai kabinetuose priklauso nuo darbuotojų higienos, darbo aplinkos higienos, valymo, dezinfekcijos, sterilizacijos procedūrų, darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis, sterilizacijos kontrolės ir patalpų, aplinkos daiktų valymo ir dezinfekcijos procedūrų. Būtent rankų higiena yra pagrindinė ir veiksminga priemonė, užkertanti mikroorganizmų pernešimą ir tokiu būdu mažinanti sergamumą su sveikatos priežiūra susijusiomis infekcijomis. Medicinos darbuotojai rankomis nuolat liečia pacientus ir įvairius paviršius, ant kurių yra mikroorganizmai. (6) Todėl Lietuvoje galiojančioje higienos normoje HN 47-1:2010 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. V-644, 44 punkte pažymėtina, kad visose darbo vietose, kur vyksta pasirengimas ir atliekamos invazinės, diagnostinės ir kitos procedūros, kurių metu darbuotojai rankomis liečia pacientą, dirba su krauju ar kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, tvarkomi skalbiniai, tvarkomos medicininės atliekos, atliekama dezinfekcija ir sterilizacija, turi būti sieniniai skysto muilo ir rankų antiseptiko dozatoriai, skystas muilas be antiseptinių priedų, pramoninės gamybos alkoholinis rankų antiseptikas.

 

Individualios apsaugos priemonės bei dezinfekcijos metodai gali žymiai sumažinti užsikrėtimo bei infekcijos išplitimo galimybę.

 

Darbo metu sveikatos priežiūros darbuotojai turi laikytis mikrobinės taršos kontrolės standartinių ir specialiųjų priemonių taikymo: nedidelės rankų žaizdelės užklijuojamos pleistru, rankos plaunamos prieš pradedant darbą ir baigus kiekvieno paciento apžiūrą, darbuotojų rankų oda turi būti sveika, nagai sveiki ir tik natūralūs, trumpai ir apvaliai nukirpti, nelakuoti, rankų papuošalai bei laikrodžiai nuimti – apsaugos priemonių taikymas bei dezinfekcijos metodai gali žymiai sumažinti užsikrėtimo bei infekcijos išplitimo galimybę. Medicinos įstaigose infekcijų valdymas yra viena pagrindinių užduočių, siekiant paslaugos kokybės. Todėl medicinos personalas dažniausiai būna motyvuotas gerinti rankų higieną ir tokiu būdu mažinti infekcijų perdavimo riziką.

 

Natūralu, kad dėmesys sveikatos problemai paskatino rastis Vakarų šalyse helsizmą (angl. health – sveikata), t. y. judėjimą, siekiantį pertvarkyti žmogaus gyvenimo būdą atsižvelgiant į prioritetinę sveikatos reikšmę. Medicinos personalo darbinė aplinka, kontaktas su pacientu ir rankų higiena, tapo socialine vertybe ir kiekvieno asmeniškai moraliniu uždaviniu, nes teisė į sveiką aplinką yra viena svarbiausių žmogaus teisių. Juk sveikatą sudaro normalus organizmo būvis, esant optimaliai suderintai organų veiklai ir pusiausvyrai tarp jų funkcijų ir išorinės aplinkos. Be to, medicinos atstovų pastangos, laikytis elementarios rankų higienos, paprasto „vartotojo“ akimis žiūrint, suteikia pilnavertį pasitenkinimą teikiama paslauga, jos kokybės užtikrinimą, betarpišką bendradarbiavimą ir bendravimą, pasitikėjimo jausmą, bei suformuoja gydymo meno principą – gydo gamta, o medicina padeda.

 

Naudota literatūra:

1. Paoli P, Parent-Thirion A. Working conditions in the acceding and candidate countries. Luxembourg: Office for Official Publicationsof the European Communities; 2003. p. 67-78

2. http://www.stat.gov.lt/uploads/klasifik/EVRK/EVRK2red_klasif_leidinys.pdf

3. Lugauskas A., Paškevičius A., Repečkienė J. Patogeniški ir toksiški mikroorganizmai žmogaus aplinkoje. Vilnius: Aldorija, 2002; 412

4. Friedman C, Newsom SWB, editors. IFIC Basic Concepts of Infection Control. 3rd ed. Portadown: International Federation of Infection Control, 2007:65-74

5. Medicinos personalo rankų antiseptikos kokybės vertinimas//Visuomenės sveikata. 2012, Nr. 3(58). P. 52

6. WHO Guidelines on Hand Hygiene in Health Care. World Health Organization, 2009. Prieiga per internetą: http://whqlibdoc.who.int/ publications/2009/9789241597906_eng.pdf.

7. Lietuvos higienos norma HN 47-1:2010 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“. (Žin., 2010; 90-4781).

 

Straipsnį parengė: Panevėžio visuomenės sveikatos centro Pasvalio skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jarašūnienė, tel. (8 451) 34 457, el. paštas: milda.jarasuniene@paneveziovsc.sam.lt

 


Atsargiai – slapukė toksokarozė

 


Odontologams - nauja higienos norma 



 

Nauji reikalavimai keliamam triukšmui 



 

Artimiausi renginiai

2017 m. vasario
P A T K P Š S
30 31 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11

2017-02-11 14:00

12
13 14 15 16 17

2017-02-17 19:00

18 19

2017-02-19 16:00

20 21 22 23 24 25 26
27 28 1 2 3 4 5
 

NAUJIENŲ PRENUMERATA

Įrašykite savo el. pašto adresą ir gaukite mūsų naujienas pirmieji

Reklaminiai skydeliai

Artimiausi renginiai

2017 m. vasario
P A T K P Š S
30 31 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11

2017-02-11 14:00

12
13 14 15 16 17

2017-02-17 19:00

18 19

2017-02-19 16:00

20 21 22 23 24 25 26
27 28 1 2 3 4 5
 

NAUJIENŲ PRENUMERATA

Įrašykite savo el. pašto adresą ir gaukite mūsų naujienas pirmieji