Želdinių ir želdynų inventorizacija

Pasvalio rajono želdinių ir želdynų inventorizacija

Lietuvos želdynų istorija siekia senus laikus. Želdynų, kaip žaliųjų plotų visumos, paskirtis daugiafunkcinė: ekologinė, estetinė, pažintinė, rekreacinė, architektūrinė, istorinė, kultūrinė, psichologinė ir apsauginė. Želdynai taip pat atlieka biologinės įvairovės bei dendrofloros genofondo išsaugojimo funkciją.

Želdynai ypač svarbūs miestuose. Jie gerina miestų estetinį vaizdą, sudaro optimalias gyvenimo sąlygas, reguliuoja oro cirkuliaciją, veikia gyvenamosios aplinkos kokybę.

Šiandieninis kraštovaizdis nėra vienalytis ir vienavertis. Įvairiose teritorijos dalyse jis nevienodai sukultūrintas, atlieka skirtingas socialines ir ekonomines funkcijas, turi skirtingą struktūrą, formą, raišką, kultūrinę ir visuomeninę reikš­mę.

Miesto augalija yra reikšminga kraštovaizdžio dalis. Jos planavimas bei tvarkymas visada buvo ir yra svarbi kraštotvarkinė veikla, kurios pobūdis priklauso nuo visuomenės poreikių bei išgalių, taip pat nuo planavimo lygių ir tvarkymo būdų.

Teritorijų planuose miestų augalija vadinama įvairiai: žaliaisiais plotais, žaliąja struktūra, želdynų struktūra, miesto žaluma ir pan.

Miestuose parkai formuoja urbanistinę erdvę, atlieka kompozicinių centrų funkciją, gerina ir palaiko kultūrinio Lietuvos kraštovaizdžio kokybę ir suteikia jam savitumo. Išsidėstę visoje šalyje beveik visuomet gražiausiose vietose, dauguma parkų yra patrauklūs turistiniai objektai.

Siekiant užtikrinti subalansuotą Lietuvos želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo plėtrą, patenkinti įvairių visuomenės grupių poreikius ir užtikrinti želdynų išsaugojimą ateities kartoms, Aplinkos ministerija parengė ilgalaikę (iki 2015 metų) želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo strategiją, patvirtintą LR aplinkos ministro 2002 m. lapkričio 29 d.  įsakymu Nr. 615.

Lietuvos želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo strategija remiasi LR Konstitucija bei kitais teisės aktais. Strategijoje želdynai suprantami kaip specialioje teritorijoje žmogaus sukurti ar pritaikyti želdinių (medžių, krūmų, vejų, gėlynų) ir įrenginių (takų, aikštelių, ir kt.) teritoriniai kompleksai, skirti želdiniams auginti ir naudoti rekreaciniams, sanitariniams-higieniniams ir kitiems tikslams. Želdynų paskirtis daugiafunkcinė: apsauginė (želdynai mažina vėjo greitį ir apsaugo nuo sniego kelius, geležinkelius, kitus inžinerinius įrenginius, laukus), aplinkos sąlygų gerinimo (želdiniai yra barjeras teršalams ir triukšmui, jie sugeria anglies dvideginį, gamina deguonį) ir kt. Atlikdami šias funkcijas, želdiniai yra itin svarbi žmogaus veiklos kompensuojamoji priemonė, siekiant išsaugoti ekologinį teritorijos stabilumą.

Gavus iš Finansų ministerijos lėšų, skirtų želdynų ir želdinių inventorizavimui, pagal 2012 m. lapkričio 7 d. su UAB „Želdynų vizija“ pasirašytą paslaugos pirkimo sutartį Nr. ASR-458, atlikta Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizacija. Įvertinta esama Pasvalio rajono želdinių ir želdynų būklė, pateiktos tvarkymo priemonės 2012–2016 m. Pasvalio rajono želdinių inventorizavimo darbai buvo atliekami vadovaujantis patikslintomis Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklėmis (2008 m. sausio 8 d. Nr. D1-5). Inventorizacija buvo atliekama vietoje, apžiūrint kiekvieną želdinių grupę ir (ar) atskirus želdinius.

Pasvalio miesto plotas, įskaitant vandenis ir miškus, yra 724,8 ha. Vandenys užima apie 37,74 ha, arba 5,2 proc. miesto ploto, užstatytos pastatais teritorijos – 45,61 ha arba apie 6,3 proc. nuo bendro miesto ploto. Bendras miesto želdinių plotas 100,62 ha, arba 13,9 proc. 2012 m pradžioje Pasvalio mieste buvo 7 395 gyventojai.

Pasvalio rajono miestai, miesteliai ir kaimai padengti žaliuoju rūbu (apželdinti ir apaugę savaime) labai netolygiai – nuo 1,3 proc. iki 13,9 proc. (1 lentelė).

 1 lentelė. Inventorizuotų Pasvalio rajono savivaldybės miestų, miestelių ir kaimų padengimas želdiniais 

* ribos pagal miesto kadastrinę vietovę (tad želdinių % nuo bendro objekto ploto tikslus)