Pradžia

PASVALIO RAJONO SAVIVALDYBĖ

Vytauto Didžiojo a. 1, LT-39143 Pasvalys. Tel. 8 451 54 101
en

PASVALIO RAJONO SAVIVALDYBĖ

Pradžia
en

Naujienos

Ką turi žinoti vaikų ugdymo įstaigų darbuotojai apie užkrečiamąsias ligas

2017-09-29

Po vasaros atostogų sugužėjus vaikams į mokyklas, į darželius vaikų ugdymo įstaigose gali netikėtai prasidėti viduriavimai, ypač jei savaitgalį vaikai šventė gimtadienį, buvo iškyloje ar išvykę į svečius. Džiaugdamiesi gausiu daržovių ir vaisių derliumi, neplautomis rankomis susigundome pasmaguriauti neplautų obuolių ar kitų sodo gėrybių. Praėjus ligos inkubaciniam laikotarpiui (laiko tarpui nuo žmogaus užsikrėtimo iki pirmųjų klinikinių simptomų atsiradimo), kuris gali būti labai įvairus: nuo kelių valandų iki kelių dienų, pasireiškia pirmieji ligos simptomai, pykinimas, viduriavimas, karščiavimas, galvos skausmas ir t. t. Infekcijos pasireiškimas priklauso nuo organizmo atsparumo, rezistentiškumo, mikrobų kiekio, mikrobų patogeniškumo, virulentiškumo.

Dizenterija – dažniausiai infekcija perduodama per nešvarias rankas, vandenį, maisto produktus. Tam tikrą vaidmenį pernešant sukėlėjus atlieka musės, tarakonai, kurie bakterijas perneša ant galūnių. Infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus arba bakterijų nešiotojas, kuris išskiria sukėlėją su išmatomis. Inkubacinis dizenterijos periodas trunka 1–5 dienas, liga prasideda ūmiai kolito ir bendros intoksikacijos požymiais: ligonį krečia šaltis, pykina, temperatūra padidėja iki 38–39°C, prasideda raižantys pilvo skausmai, viduriavimas. Atsiranda liguistas mėšlungiškas noras tuštintis (tenezmas). Temperatūra po 1–2 dienų sumažėja, tačiau skausmingas viduriavimas (tuštinasi 10–30 kartų per dieną) trunka dar kelias dienas, vargindamas ligonį. Dizenterija paprastai trunka 1–3 savaites, tačiau galimi įvairūs ligos variantai (ūminė ar lėtinė, sunki, vidutinio sunkumo ar lengva eiga). Profilaktika, kolektyve svarbu ligonį izoliuoti kol vaikas su tėvais išvyks į gydymo įstaigą. Ugdymo įstaigoje, išvykus vaikams, dezinfekuoti aplinką, pakeisti patalynę, nepamiršti dezinfekuoti indus, žaislus, dezinfekuoti tualetą, visų patalpų durų rankenas.

Sergantiems lėtine dizenterija neleidžiama dirbti su maisto produktais, vaikų kolektyvuose. Maistas turi būti gaminamas laikantis higienos taisyklių. Svarbūs teisingi asmens higienos įpročiai (rankų plovimas ir kt.).

Salmonelėmis dažniausia užsikrečiama valgant jomis užkrėstą maistą, dažniausiai per jautieną, vištieną, kiaušinius, pieną. Salmonelės ant žalios mėsos gali patekti su infekuoto gyvūno išmatomis jį skerdžiant. Sukėlėju apkrėstos vištos gali dėti ir bakterijomis apkrėstus kiaušinius. Bakterijomis taip pat galima užsikrėsti, kai maistą ruošia infekuotas žmogus, kuris, išėjęs iš tualeto, nenusiplauna rankų. Pabuvus užkrėstam maistui šiltoje aplinkoje, bakterijos greitai dauginasi, tačiau maistas dėl to savo išvaizdos nepakeičia ir neatrodo sugedęs. Dažnai salmonelioze užsikrečia grupė žmonių, valgiusių tą patį, salmonelėmis užkrėstą maistą. Salmonelėmis taip pat galima užsikrėsti  neplaunant rankų paglosčius infekuotą naminį gyvūną. Ypatingai reikia stebėti mažus vaikus, kurie, paglostę gyvūną, neplautas rankas kiša į burną. Dažniausiai salmonelės sukelia virškinamojo trakto uždegimo simptomus. Klinikiniai požymiai dažniausia atsiranda po 6–72 val. suvalgius salmonelėmis užkrėsto maisto. Staiga pakyla temperatūra (iki 38–39oC), krečia šaltis, dažnai būna galvos, raumenų skausmai, atsiranda pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai ir  gausus viduriavimas. Dėl karščiavimo, vėmimo ir viduriavimo ligonis netenka daug skysčių, gali išsivystyti dehidratacija. Karščiavimas dažniausiai užtrunka 1–3 dienas, o viduriavimas praeina per 3–7 dienas. Jei jis užtrunka ilgiau, reikėtų pagalvoti apie kitą infekciją.

Dažniausios viduriavimo priežastys – virusinės infekcijos, viduriavimas dėl toksinų poveikio ir su antibiotikų vartojimu susijęs viduriavimas. Ūmus viduriavimas vasarą yra dažnesnis dėl didesnio vaisių ir daržovių vartojimo bei greitesnio maisto gedimo per karščius vasarą padidėja rotovirusu apsikrėtusių pacientų. Rotovirusas – dažniausia sunkaus viduriavimo priežastis (ypač vaikams). Sergant rotovirusiniu enteritu pirmieji ligos simptomai pasireiškia po 24–72 valandų po užsikrėtimo. Ši liga plinta nuo žmogaus žmogui per nešvarias rankas (fekaliniu-oraliniu keliu). Rankų higiena – pagrindinė profilaktikos priemonė, mažinanti rotavirusinės infekcijos (toliau – RVI) plitimo riziką. Plaunant rankas su muilu, nuo jų pašalinama beveik 95 proc. žmogui patogeninių bakterijų ir virusų. Rankas plauti būtina ne tik pasinaudojus tualetu ar po sąlyčio su ligonio išmatomis, bet grįžus iš parduotuvės, po važiavimo visuomeniniu transportu, kiekvieną kartą prieš valgį ir maisto gaminimą. Kol maži vaikai nesugeba patys nusiplauti tinkamai rankų, tai turėtų daryti vaikų ugdymo įstaigose personalas, o namuose – tėvai.

Kadangi ikimokyklinio amžiaus vaikai labai imlūs RVI, todėl ji lengvai plinta kolektyvuose. Jei vaikas suviduriavo, vėmė, patariama tokio vaiko neleisti į darželį ar kitus vaikų susibūrimus. Sergantysis virusus išskiria vidutiniškai 7 dienas, todėl vaiko į kolektyvą nereikėtų leisti, kol yra klinikiniai ligos simptomai ir dar kelias dienas. Tiek vaikų kolektyve, tiek namuose vaikų žaislus plauti muilo ar sodos tirpalu, skalauti tekančiu vandeniu, išdžiovinti. Rotavirusinės infekcijos vakcina rekomenduojama visiems Lietuvos vaikams. Lietuvoje registruotos dvi vakcinos: viena įskiepijama 2 geriamomis dozėmis, kita – 3 geriamomis dozėmis. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad abi vakcinos yra saugios ir efektyvios. Kalcivirusai (Norvalko ir norovirusas) taip pat plinta fekaliniu-oraliniu keliu, dažnai per užterštą maistą ir vandenį. Liga trunka 2–3 dienas. Jos simptomai – karščiavimas, pilvo spazminiai skausmai, viduriavimas ir vėmimas.

Viduriavimas gali būti ir infekcinio hepatito A simptomas. Infekcinis hepatitas A – sindromas, kuriam būdingas kepenų ląstelių uždegimas ir žūtis. Įtariant hepatitą, turime pagalvoti apie hepatito virusus, ypač A, kuris perduodamas per nešvarias rankas (plintančiu fekaliniu-oraliniu keliu). Tai itin aktualu, kada hepatito A virusu užsikrečiama pavartojus užteršto vandens ar maisto (sulčių, žuvies, ir kt.). Didelė rizika susirgti hepatito A infekcija atostogaujant Maroke, Tailande, Indijoje, Egipte, Tunise ir kt. šalyse. Šiuo virusu galima užsikrėsti ne tik keliaujant po minėtas šalis, bet ir Lietuvoje. Hepatito A inkubacinis laikotarpis trunka nuo 15 iki 50 dienų. Hepatito A viruso (HAV) infekcija pasireiškia staiga ir nespecifiniais simptomais. Žmogus gali karščiuoti, blogai jaustis, būdingas pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas ir viduriavimas. Po savaitės nuo simptomų pradžios gali atsirasti gelta. Nuo šios infekcijos specifinio gydymo nėra, o iki 0,6 proc. apsikrėtusiųjų miršta. Vyresniame amžiuje mirtingumas dėl hepatito A infekcijos – dar didesnis. Universali hepatito A viruso (HAV) infekcijos profilaktika – skiepai. Visiems neskiepytiems ir nesirgusiems rekomenduojama pasiskiepyti nuo HAV, ypač keliaujantiems į HAV infekcijos endemines šalis. Vakcinos yra skirtos suaugusiems ir vaikams. Skiepytis hepatito A vakcina reikia du kartus, darant 6–12 mėnesių pertrauką.Taip pat būtina kruopščiai plauti vaisius, daržoves, rankas bei naudoti tik saugų geriamąjį vandenį ir maistą. Kur kas įvairesnės ir sunkiau diagnozuojamos lėtinio viduriavimo priežastys. Todėl viduriavimas – rimtas ligos simptomas ir kuo skubiau pranešti tėvams apie vaiko ligą, juos nukreipti į gydymo įstaigą ištyrimui ir tolimesniam gydymui.

Pašalink priežastį – pasitrauks liga. Taip gydymo esmę apibūdino dar Hipokratas. Tad ir viduriuojant svarbu nustatyti priežastį. Jei viduriavimas ūminis, dažniausiai jį sukelia infekcijos, kurios į mūsų organizmą patenka su maistu, dėl netinkamos higienos ar nuo sergančio vaiko, ar nuo darbuotojo (pvz., rota ar norovirusai, kt.). Taigi viduriavimo priežastys aiškios: virusai, bakterijos, parazitai. Viduriavimo profilaktika: diegti vaikams higienos įgūdžius turėtų tiek vaikų ugdymo įstaigų darbuotojai, tiek tėveliai, mokyti plauti rankas atėjus iš lauko, pasinaudojus tualetu, paglosčius gyvūnėlius, prieš valgį ir t. t. Kelionėse negerti vandens iš čiaupo, nevalgyti nepažįstamo, egzotiško maisto daug ir iš karto, ragauti po truputį, vykstant į egzotines šalis svarbi vakcinacija.

Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 75:2016 ,,Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-93 ,,Dėl Lietuvos higienos normos HN 75:2016 ,,Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ reikalavimais, ikimokyklinių įstaigų darbuotojams draudžiama priimti sergančius ar (ir) turinčius užkrečiamųjų ligų požymių (karščiuoja ir yra išskyrų iš nosies, kosti, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, turi užkrečiamosioms ligoms būdingų bėrimo elementų) ir kt. vaikus.

Vadovautasi: http://www.ulac.lt/uploads/downloads/zarnyno_infekcines.pdf;

http://www.ulac.lt/uploads/downloads/v_hepatito_akp_mr.pdf;

http://www.ulac.lt/metodines-rekomendacijos

NACIONALINĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS CENTRO

PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS

PANEVĖŽIO DEPARTAMENTO PASVALIO SKYRIAUS INFORMACIJA

 

 

Informacija dėl koronaviruso

Artimiausi renginiai

2020 m. spalio
P A T K P Š S
28 29 30 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31 1
 
 

Pasaulio Pasvalys

NAUJIENŲ PRENUMERATA

Įrašykite savo el. pašto adresą ir gaukite mūsų naujienas pirmieji

Reklaminiai skydeliai / Partneriai

Informacija dėl koronaviruso

Artimiausi renginiai

2020 m. spalio
P A T K P Š S
28 29 30 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31 1
 
 

Pasaulio Pasvalys

NAUJIENŲ PRENUMERATA

Įrašykite savo el. pašto adresą ir gaukite mūsų naujienas pirmieji