Kaip sumažinti šilumos vartojimą pastatuose

AB „Panevėžio energija“ duomenimis, gyventojai už būsto šildymą kovo mėnesį mokės panašiai kaip ir prieš metus – už 50 kv. metrų ploto buto šildymą gyventojai vidutiniškai išleis 33 eurus, prieš metus buvo mokėta apie 31,50 eurų.
Nors „Panevėžio energijos“ tiekiamos šilumos kaina per metus sumažėjo 10,9 proc., tačiau  mokėjimo už šildymą dydį lėmė padidėjęs šilumos suvartojimas. Vėsesni orai turėjo tiesioginės įtakos šilumos suvartojimui: daugiabučiuose buvo suvartota apie 17,8 proc. daugiau šilumos nei prieš metus. Šį kovą vidutinė lauko oro temperatūra Pasvalyje buvo 1,6 laipsnio žemesnė, lyginant su 2020 metų kovo mėnesiu.
Šilumos suvartojimo skirtumai
Nors centralizuotai tiekiamos šilumos kaina visiems gyventojams vienoda ir ta pati, išlaidos vieno kvadratinio metro šildymui atskiruose daugiabučiuose yra skirtingos. Mokėjimų už šildymą dydį lemia name suvartotas šilumos kiekis, kuris priklauso nuo namo tipo ir būklės, patalpose palaikomos temperatūros, namo šilumos ūkį prižiūrinčios įmonės ar asmens kvalifikacijos bei pastangų.
Šį kovą mažiausiai šilumos buvo suvartota renovuotuose, su modernizuotais šilumos punktais daugiabučiuose namuose. 50 kv. metrų ploto buto šildymui vidutiniškai reikėjo 460 kWh šilumos (9,2 kWh/vienam kv. m). Išlaidos už šildymą tokio dydžio būstui vidutiniškai sudarė 22 eurus (44 ct/vienam kv. m).
Daugiabučiuose namuose, kurie dar nėra renovuoti, 50 kv. m buto šildymui vidutiniškai reikėjo 815 kWh (16,3 kWh/vienam kv. metrui) šilumos. Išlaidos už šildymą tokio dydžio būstui vidutiniškai sudarė 38,50 eurus (77 ct/vienam kv. m).
Šilumos vartojimo auditas
Pagrindinis būdas, leidžiantis išsiaiškinti energijos suvartojimo rodiklius ir pastato energetinį efektyvumą - energijos vartojimo auditas. Norint atlikti tokį auditą, reikia kreiptis į atestuotus ekspertus, kurie atlieka kompleksinę analizę ir įvertina realią padėtį pastatuose. Tai leidžia pritaikyti efektyviausias priemones, mažinančias energijos vartojimą.
Didžiausią energijos taupymo naudą atneša kompleksinė senų pastatų renovacija. Jos metu apšiltinus pastatų išorę ir modernizavus šilumos punktą bei šildymo ir karšto vandens sistemas, galima reikšmingai sumažinti šilumos praradimus. Atlikus kompleksinę renovaciją, pastatai tampa sandarūs, šilti, taupūs ir gražūs. Priklausomai nuo investicijų į namo modernizavimą, renovuotas daugiabutis vidutiniškai sutaupo 40–60 proc. pastato šildymui naudojamos energijos.
Tačiau, siekiant sumažinti energijos suvartojimą pastate, o kartu ir mokestį už šilumą, galima imtis priemonių, kurios yra pigesnės ir greičiau atsiperka. Skaičiuojama, kad automatizavus šilumos punktus ir subalansavus šildymo ir karšto vandens sistemas, įrengus individualią šildymo apskaitą ir reguliavimą, galima sutaupyti iki 25 proc. šilumos.
Automatizuoto šilumos punkto privalumai
Modernizuoti šilumos punktai automatiškai, pagal lauko oro temperatūrą, reaguoja į lauko oro temperatūros pokyčius ir reguliuoja šilumos tiekimą į pastato šilumos sistemą. Pavyzdžiui, pavasarį ir rudenį, sušilus orui lauke, šildymas išsijungia, o atvėsus – vėl įsijungia. Automatizuoto šilumos punkto reguliatorius leidžia nustatyti šildymo ir karšto vandens temperatūrą atskiromis paros valandomis.
Seni elevatoriniai šilumos punktai yra reguliuojami rankiniu būdu, o tai sukelia problemų – dažnai, automatiškai nepalaikant šilumos galingumo arba karšto vandens temperatūros, šilumos paskirstymas išsibalansuoja. Pakeitus susidėvėjusią punkto įrangą nauja, atsiranda galimybė palaikyti komfortinę patalpų temperatūrą ir taupyti šilumą.
Šilumos izoliacija būtina
Efektyvus energijos vartojimas priklauso ne tik nuo  pastatų šildymo sistemų būklės, bet ir nuo tinkamos jų priežiūros. Tinkamai izoliuoti šilumos punktų, rūsių, techninių kanalų vamzdynai, sklendės, ventiliai ir kita armatūra mažina šilumos vartojimą pastatuose. Rekomenduotina senus namo karšto vandens ir šildymo vamzdynus, nelaukiant kol įvyks trūkimas, pakeisti naujais, užsandarinti rūsio langelius, per kuriuos prarandama nemaža dalis šilumos šaltuoju metu.
Tinkamas šildymo ir karšto vandens sistemos subalansavimas
Kai skundžiamasi, jog pernelyg karšta ir reikia atidaryti langus arba kad butuose pernelyg vėsu, tai reiškia išbalansuotą namo šildymo sistemą. Netolygus šildymas butuose atsiranda ne tik dėl netinkamos šildymo sistemų eksploatacijos, bet ir dėl balansavimo armatūros nebuvimo arba dėl savavališko ar netinkamai atlikto šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymo.
Sprendžiant netolygaus šilumos pasiskirstymo tarp patalpų problemą, pirmiausia reikėtų užtikrinti, kad kiekviename namo bute šildymo prietaisų dydis (galingumas) toks, koks numatytas namo sistemos projekte. Balansinių vožtuvų šildymo stovuose ir termostatinių vožtuvų cirkuliaciniuose stovuose įrengimas leidžia šilumai pasiskirstyti tolygiai visame name.
Šiluma pagal individualius poreikius
Prie šilumos sutaupymo labai prisideda individualaus reguliavimas. Prie radiatorių įrengti termostatiniai ventiliai – prietaisai, padedantys reguliuoti patalpos oro temperatūrą, ir ant kiekvieno radiatoriaus įrengti šilumos dalikliai, skirti patalpose sunaudotam šilumos kiekiui įvertinti, leidžia šilumą naudoti racionaliau bei už sunaudotą šilumą mokėti mažiau. Dar efektyviau šilumą galima naudoti, jei patalpos turi savo individualų šilumos papunktį karšto vandens ruošimui ir šildymo reguliavimui, bei individualų šilumos skaitiklį, tačiau tokios sistemos dažniausiai įrengiamos naujai statomuose pastatuose.

                     AB „Panevėžio energija“ informacija