Pradžia

PASVALIO RAJONO SAVIVALDYBĖ

Vytauto Didžiojo a. 1, LT-39143 Pasvalys. Tel. 8 451 54 101
en

PASVALIO RAJONO SAVIVALDYBĖ

Pradžia
en

Naujienos

Tausokime savo širdis

2013-09-27

Pasaulinė širdies diena

1999 m. Pasaulinė širdies federacija paskutinį rugsėjo sekmadienį paskelbė Pasauline širdies diena. Ji minima 90-yje pasaulio šalių, siekiant atkreipti dėmesį į rizikos faktorius, sukeliančius širdies ir kraujagyslių ligas (toliau – ŠKL), paskatinti sveiką gyvenseną. Pasaulinę širdies dieną Lietuvoje kviečia minėti Lietuvos širdies asociacija.

Visuomenėje nepagrįstai sklando mitas, kad širdies ligos ir insultas dažniausiai pasitaiko tik tarp vyresnio amžiaus vyrų. ŠKL serga vis jaunesnio amžiaus žmonės. Lietuvoje 2011 m. iš visų mirusių vyrų – 48 % mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, o moterų – net 65 %. Mūsų šalyje širdies ir kraujagyslių sistemos ligos yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių. Pasvalyje 2012 metais hipertenzinėmis ligomis sirgo 3735, išemine širdies liga – 1515, miokardo infarktas nustatytas 83, o insultas 186 pasvaliečiams. Pagrindinės priežastys, lemiančios minėtų ligų vystymąsi, yra padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, paveldimumas, antsvoris, nesveikas gyvenimo būdas, stresai.

Tai turi žinoti kiekvienas

ŠKL – didelė įvairių ligų grupė. Dažniausios yra dvi:

- išeminė (koronarinė) širdies liga – širdies raumenį maitinančių kraujagyslių liga;

- cerebrovaskulinė liga – galvos smegenis maitinančių kraujagyslių liga.

Širdies raumens infarktas ir galvos smegenų insultas – dažniausios šių susirgimų apraiškos, pasireiškiančios ūmiai. Dažnas jomis susirgęs nesugeba atpažinti pirmųjų požymių, painioja juos su kitomis ligomis: bronchų, skrandžio, stuburo ir kt. negalavimais.

Kraujagyslė užsikemša krešuliu, kuris kliudo kraujui tekėti į širdį ar smegenis. Priežastis – riebalų sankaupos vidinėje kraujagyslės sienelėje ir susiformavusios aterosklerozinės plokštelės. Ties tokia plokštele dažniausiai ir prilimpa krešulys. Insultą gali sukelti ir kraujo išsiliejimas į galvos smegenis. Aterosklerozė gali ilgus metus progresuoti nebyliai, pranešdama apie save tik netikėtai įvykus infarktui arba insultui. Pasaulio širdies federacija pataria visiems žinoti pradinius apie infarktą bei insultą perspėjančius simptomus, nes laiku atpažinta liga ir skubiai suteikta pagalba gali išgelbėti gyvybę. Deja, dažnai pacientai uždelsia, dėl to negrįžtamai pažeidžiamas širdies raumuo, neretai ištinka staigi mirtis.

Perspėjamieji širdies infarkto požymiai:

- nemalonūs pojūčiai krūtinėje (diskomfortas): spaudimas ar skausmas krūtinės viduryje už krūtinkaulio ar tarp krūtų;

- diskomfortas ir/ar skausmas, plintantis į kitas viršutinės kūno dalies sritis: vieną ar abi rankas, nugarą, kaklą, apatinį žandikaulį, skrandžio sritį;

- oro trūkumas kartu su nemaloniu pojūčiu krūtinėje.

Šiuos požymius gali lydėti silpnumas, jėgų netekimas, šaltas prakaitas, nerimas, mirties baimė, pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, sąmonės praradimas.

Perspėjamieji insulto požymiai:

- staigus rankos, kojos, vienos veido pusės nusilpimas;

- staigus suvokimo, kalbos sutrikimas;

- staigus regėjimo sutrikimas viena ar abiem akimis;

- staigus koordinacijos, pusiausvyros, eisenos sutrikimas;

- staigus stiprus galvos skausmas be aiškios priežasties.

Atsiradus išvardytiems infarkto ar insulto požymiams, svarbu kuo greitesnė medicinos pagalba, nes atvėrus užsikimšusią kraujagyslę ir atkūrus kraujotaką galima išgelbėti ne tik širdies raumenį ar galvos smegenis, bet ir gyvybę.

Sveiki įpročiai mažina širdies ligų ir insulto riziką

Dauguma žmonių žino, kad sveikatą 50 proc. lemia gyvenimo būdas. Keisti žalingus įpročius nėra lengva, tačiau, siekinat išvengti ŠKL, gyvybiškai būtina. Tai ilgas procesas, svarbus kiekvienam bet kokio amžiaus asmeniui.

ŠKL išsivystymą galima sumažinti, laikantis sveikos mitybos principų, gyvenant fiziškai aktyviai, atsisakant žalingų įpročių, vengiant ilgalaikio streso, pailsint. Kiekvienas žmogus turėtų žinoti savo arterinį kraujospūdį, cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje, stengtis atsikratyti antsvorio, jei jo turi, atsisakyti žalingų įpročių.

Širdis ir fizinis aktyvumas

Reguliarus mankštinimasis padeda reguliuoti arterinį kraujospūdį, treniruoja ir stiprina širdies raumenį. Fizinis aktyvumas ŠKL riziką sumažina tiesiogiai veikdamas širdį ir kraujagysles bei mažindamas įvairių kitų rizikos faktorių įtaką (dislipidemijos, nutukimo, arterinės hipertenzijos, hiperglikemijos, hiperinsulinemijos, streso ir kt.).

Fizinio krūvio metu organizme vyksta šie procesai: padidėja širdies susitraukimo metu išstumiamo kraujo tūris ir širdies susitraukimų dažnis, o tuo pačiu – bendras išstumiamo kraujo tūris per minutę (minutinis širdies tūris); prisotintas deguonimi kraujas persiskirsto taip, kad didesnis jo tūris patenka į dirbančius raumenis; intensyvaus fizinio krūvio metu padidėja kraujospūdis; padažnėja kvėpavimas.

Kuo geresnis asmens fizinis pajėgumas, tuo lengviau širdžiai išstumti reikiamą kiekį kraujo. Reguliariai besimankštinančių žmonių pulso dažnis retesnis, fizinio krūvio metu jis dažnėja ne taip staiga – t. y. širdis dirba žymiai taupiau, lėčiau kyla kraujospūdis, kvėpavimo dažnis. Galima paminėti vieną iš sparčiai populiarėjančių fizinio aktyvumo priemonių – šiaurietišką ėjimą. Tai ėjimas, atsispiriant lazdomis – labai paprasta, tačiau efektyvi sveikatingumo priemonė, tinkanti visiems, ypač vidutinio amžiaus žmonėms ir senjorams. Vaikščiojimas su lazdomis mažina stresą, gerina širdies ritmą, nes daugiau įkvepiama deguonies, treniruoja širdies ir kraujagyslių sistemą, mažina kraujospūdį ir cholesterolį, gerina aerobinę ištvermę. Šiaurietiškas ėjimas taikomas kaip gydymo forma esant kvėpavimo ir kraujotakos sistemos sutrikimams, stuburo ligoms, kartu su tinkama mityba puikiai sprendžia antsvorio problemas, pagerina fizinę būklę, suteikia žvalumo ir pasitikėjimo savimi. Jis puikiai tinka vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie niekada nesimankštino ir nemėgsta tradicinių sporto rūšių bei sporto salių.

Širdis ir tinkamas maitinimasis

Mokslininkai ištyrė, kad širdies ir kraujagyslių ligų riziką didina antsvoris, nutukimas, piktnaudžiavimas riebiu ir saldžiu maistu. Žmonėms, kurių cholesterolio kiekis didelis, didesnė ir širdies ligų rizika. Sveika mityba yra vienas iš būdų, padedančių sumažinti cholesterolio kiekį ir apsaugoti širdį.

Organizmui reikia nedidelių cholesterolio kiekių. Produktų, kuriuose gausu sočiųjų riebalų arba cholesterolio, dažnas vartojimas didina mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekį bei skatina aterosklerozinių plokštelių susidarymą arterijose, o tai gali sukelti širdies ligas. Žmonėms, kurių kraujyje didelis bendras ir mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekis, smarkiai padidėja širdies ligų išsivystymo rizika. Norint sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje bei širdies ligų riziką, reikia vartoti maisto produktus, kuriuose yra mažai sočiųjų riebalų, cholesterolio ir transriebiųjų rūgščių.

Maisto produktai, kuriuose gausu skaidulinių medžiagų

Skaidulinių medžiagų daug nesmulkintuose javuose, avižose, sėlenose, miežiuose, pupose ir daugelyje vaisių bei daržovių. Vaisiuose ir daržovėse taip pat gausu antioksidantų, kurie gali sumažinti širdies ligų riziką.

Omega-3 riebalų rūgštys

Omega-3 riebalų rūgštys taip pat gali padėti sumažinti cholesterolio lygį ir širdies ligų riziką. Amerikos širdies asociacija rekomenduoja per savaitę suvalgyti po du riebios žuvies patiekalus (iš viso 220 gramų). Riebiosios žuvys: ilgapelekis tunas, silkė, skumbrė, lašiša, sardinė ir upėtakis. Kiti puikūs omega-3 riebalų rūgščių šaltiniai – daiginti kviečiai, rapsų ir sėmenų aliejus – cholesterolio lygį veikia panašiai.

Mononesotieji riebalai

Nustatyta, kad mononesotieji riebalai mažina mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekį nemažindami didelio tankio lipoproteinų kiekio. Puikus mononesočiųjų riebalų šaltinis yra riešutai. Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad kasdien suvalgant vidutiniškai po 30 gramų riešutų sumažėja rizika susirgti širdies ligomis. Kiti mononesočiųjų riebalų šaltiniai yra alyvuogių aliejus, alyvuogės, moliūgų sėklos ir avokadai.

Produktai, kurių reikėtų vengti ar vartoti saikingai

Kūnui riebalai būtini, todėl jų visiškai atsisakyti negalima. Tačiau reikėtų rinktis tinkamus riebalus. Sveikos mitybos rekomendacijose nurodoma, kad riebalai turi sudaryti ne daugiau kaip 35 proc. (20–35 proc.) paros maisto davinio energinės vertės. Produktai, kuriuose gausu cholesterolio – pienas, kiaušiniai, sūris ir mėsa – neturėtų būti išbraukti iš vartotinų produktų sąrašo, bet jų turi būti vartojama saikingai. Gruzdinto maisto derėtų apskritai vengti, nes gruzdinimo būdu paruoštuose patiekaluose gausu trans-riebalų.

Širdžiai sveikas maitinimasis yra labai svarbu, tačiau, siekiant sumažinti cholesterolio lygį ir apsaugoti širdį, ne mažiau svarbu išlaikyti optimalų kūno svorį. Neužmirškite pailsėti, atsipalaiduoti. Ilgalaikis, nuolat patiriamas stresas, poilsio stoka taip pat labai didina ŠKL vystymąsi.

Turime tik vieną širdį tad saugokime ir tausokime ją!


Pasvalio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro informacija

Informacija parengta remiantis Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro metodine medžiaga

Informacija dėl koronaviruso

Artimiausi renginiai

2020 m. lapkričio
P A T K P Š S
26 27 28 29 30 31 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 1 2 3 4 5 6
 
 

NAUJIENŲ PRENUMERATA

Įrašykite savo el. pašto adresą ir gaukite mūsų naujienas pirmieji

Reklaminiai skydeliai / Partneriai

Informacija dėl koronaviruso

Artimiausi renginiai

2020 m. lapkričio
P A T K P Š S
26 27 28 29 30 31 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 1 2 3 4 5 6
 
 

NAUJIENŲ PRENUMERATA

Įrašykite savo el. pašto adresą ir gaukite mūsų naujienas pirmieji