---

Gražūs darbai – palikimas Pasvalio kraštui

Kuriame savo gyvenimo istoriją: Brandžią, Turtingą, Įdomią, Dosnią...
Meilę savo kraštui ir jo žmonėms išreiškiame, kaip ją suprantame ir galime. Šiandien už  Dosnumą savo kraštui norime padėkoti Pasvalio kraštiečių bendrijos nariui, verslininkui dr. Pranui Kizniui. Tai žmogus,  kuris ramiai, tyliai daro didelius darbus, palikdamas ryškius pėdsakus savo kraštui, jo ateities kartoms. Išleista „Daujėnų“ monografija. Ruošiantis Lietuvos valstybės atkūrimo 100-osioms metinėms, verslininko dėka prie Daujėnų ir Pasvalio bažnyčių įrengtos atminimo lentos 1918 metų savanoriams, atnaujinta gimtojo miestelio bažnyčia. Pasvalyje iškilo paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Žygimantui Augustui.
Šiais metais šio žmogaus gyvenimo istorija pasipildė naujais kilniais epizodais. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai sulaukė dovanų – Pranas Kiznis ir Vyčio paramos fondas padovanojo muziejui šio valdovo bronzos biustą, o Pasvaliui miesto gimtadienio proga padovanojo paminklą poetui, dramaturgui, pasvaliečiui Bernardui Brazdžioniui.

„Nepamirškime savo kilmės šaknų ir savo tėviškės“, – sako prof. Rimantas Kanapėnas.

Daug gražių darbų, kur tik Pranas Kiznis prisiliečia: valstybiniai apdovanojimai, popiežiaus Pranciškaus padėka ir kitų svarbių įvertinimų. Stiprios sveikatos Jums, naujų sumanymų sėkmingo įgyvendinimo.

Pasvalio kraštiečių bendrijos atsakingoji sekretorė Danutė Pučkytė 
Nuotrauka Kęstučio Svėrio 

---

Istorinis įvykis

Iniciatyva įgyvendinta

Š. m.  liepos 2 d. Pasvalio kraštiečių bendrijos nariai su pirmininku prof. Rimantu Kanapėnu priešakyje dalyvavo iškilmėse Vilniaus rotušėje. Renginyje buvo pristatytos į Nematerialaus kultūros paveldo sąvadą naujai įrašytos vertybės – vietovardžiai ir įteikti sertifikatai jų saugotojams.
 „Pasvalio rajone įpaminklinta apie 130 vietovardžių išnykusiems kaimams atminti: pastatyti akmeniniai paminklai, koplytstulpiai. Prie kiekvienos seniūnijos įrengti didžiuliai informaciniai žemėlapiai, kuriuose sužymėti išnykę, nykstantys ir esami kaimai. Noriu padėkoti Pasvalio rajono seniūnams, bendruomenių pirmininkams, Pasvalio savivaldybei už Pasvalio kraštiečių bendrijos iniciatyvos palaikymą, kurią kartu įgyvendinome“ – savo kalboje sakė prof. Rimantas Kanapėnas.  
Tradicinės kultūros puoselėtojus sveikino Lietuvos Respublikos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa, Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado komisijos pirmininkė Daiva Vyčinienė.
Vietovardžiai nuo seno buvo ir yra kaip žmogaus susikalbėjimas su žeme, kraštovaizdžiu, ryšiu su namais, tėviške. Suteikdami vardus net mažiausiam žemės lopinėliui, perduodami juos iš kartos į kartą, žmonės išsaugojo atmintį apie papročius, tautos istoriją, mūsų tautosaką.     

Pasvalio kraštiečių bendrijos atsakingoji sekretorė  Danutė Pučkytė                                                                       

---

Pasvalio kraštiečių bendrijos informacija

Trumpai apie Bendrijos Naujųjų Metų sutikimo šventę

         2020 m. sausio 17 d. Vilniaus karininkų ramovėje  įvyko kasmet rengiamas Bendrijos narių Naujųjų Metų sutikimas. Prof. Rimantas Kanapėnas pasveikino visus ir palinkėjo sveikatingų bei laimingų Naujų Metų visiems ir kiekvienam, tylos minute pagerbė ką tik anapylin išėjusį bendrijos narį Ziną Kazėną, vėliau įteikė padėkas ir atminimo medalius „Už nuopelnus Pasvalio kraštui“ už aktyvų bendrijos veiklos įamžinimą Jonui Jakimavičiui ir už nuoširdų organizacinį darbą bendrijoje Danutei Pučkytei. Prie vaišių stalo sėdėdami palinkėjome gerų ir šviesių Naujųjų Metų, skambėjo smagios dainos, Jono Aničo atliekamos solo, pritariant visiems susirinkusiems.

Akimirkos iš Naujųjų Metų šventės

                                                                                                                          Nuotraukos Kęstučio Svėrio

---

 020 01 17. Lietuvos Aidas – Valstybės laikraštis

Prakalbinti akmenys

Antanas Šimkūnas

 Tik trumpam, tik sekundėm keliom
Apkabinti norėčiau gimtinę,
Su jos pievom, su giriom žaliom
Ir artojų lūšnelėm šiaudinėm.

Dabar kiekvienas pakeleivis, keliaudamas nuo Daujėnų lik Galinių (Pasvalio r.),  šalikelėje sustojęs prie akmens galės perskaityti šiuos poeto Pauliaus Širvio gražius žodžius ir sužinos, kad šioje negyvoje dykynėje kadaise buvo Pulciniškių kaimas. Šį gražų akmenį surado čia, savo gimtinėje, ir prakalbino pulciniškietis, buvęs Daujėnų seniūnas, Pasvalio rajono savivaldybės tarybos narys Vladas Vitkauskas, didelis savo gimtojo krašto patriotas. Jo rūpesčiu jau surinkti visi gražiausi akmenys Daujėnų seniūnijoje ir iškeliavo ten, kur gali priminti žymių žmonių gimtines ar palaidotus kaimus. Taip Pulciniškių kaimo Baginskų sodyboje atsirado paminklinis akmuo ir kryžius  žymaus pulciniškiečio profesoriaus Broniaus Baginsko atminimui. Prie Baukų kaimo iškilmingai buvo atidengtas paminklinis akmuo, primenantis dailininko Petro Rauduvės gimtinę. Didžiulį akmenį Vladui Vitkauskui teko dovanoti Pasvalio miesto Kalno gatvės aktyviai bendruomenei, panorusiai įamžinti žmonių bendrystės idėją.

Prie Pulciniškių akmens. Iš kairės – pulciniškietis, buvęs Daujėnų seniūnas, Pasvalio rajono savivaldybės tarybos narys  Vladas Vitkauskas, Pasvalio kraštiečių bendrijos pirmininkas prof. Rimantas Kanapėnas, Paulė Kanapėnienė, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas

Petraičių akmuo. Šis akmuo visada primins žinomo dailininko Petro Rauduvės gimtinę – Baukų kaimą

Prie akmens dailininko duktė Giedrė Rauduvaitė – Miknevičienė

Šalia Pulciniškių kadaise buvo Petraičių kaimas. Lyg ledynmetis per kaimus šliaužianti brutalioji melioracija nušlavė ir šį kaimą. Dabar jį teprimena didžiulis, Puntuko broliu vadinamas Petraičių akmuo, stovintis čia pat, kitoje kelio pusėje. Šis tikrojo ledynmečio paliktas riedulys ramiai tūnojo giliai įsmigęs į žemę mūsų sodyboje. I pasaulinio karo metais mano senelis Ignas Šimkūnas po juo buvo išsikasęs bunkerį. Būtų ramiai tūnojęs ir toliau, jei ne sovietinė melioracija. Melioratoriai buvo užsimoję jį susprogdinti, bet neįveikė. Tuomet giliai atkasę galingais traktoriais šiek tiek pavilko ir paliko prie kelio. Daujėnų seniūnijos vadovai vėliau gražiai sutvarkė aplinką, išgrindė takus, padarė lauko staliuką, suolelius pakeleiviams atsisėsti ir čia pat sužinoti, ką tas akmuo primena.

Pasvaliečiai bene pirmieji Lietuvoje susirūpino išnykusių kaimų atminimo įamžinimu. 2011 m. įkurtas išnykusių kaimų parkas Deglėnų kaime. Tai pirmas toks parkas Lietuvoje. Daug dėmesio išnykusių kaimų atminimo įamžinimui buvo skirta 2016 metais įvykusiame pirmajame Pasaulio pasvaliečių suvažiavime. Priimta sutartis – įsipareigojimas „atkurti išnykusių kaimų, dvarų ir darboviečių, palivarkų, parkų, sodybų ir sodybviečių, malūnų, istorinių tiltų vietovardžius ir žemėlapius“. Sutartį – įsipareigojimą pasirašė Pasvalio kraštiečių bendrijos pirmininkas prof. Rimantas Kanapėnas ir Pasvalio rajono savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas. Išnykusių kaimų atminimui įamžinti buvo sudarytas organizacinis komitetas, kuriam vadovauja  Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktorius Povilas Balčiūnas.

2017 m. įvykęs Pasvalio kraštiečių suvažiavimas kreipėsi į LR Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, Kultūros ministeriją siūlydamas surengti konferenciją dėl išnykusių kaimų atminimo įamžinimo. Drauge su Etninės kultūros globos taryba (pirmininkas Virginijus Jocys)  tokia konferencija buvo surengta. Lietuvos vadovybė paraginta parengti įstatymų pataisas, leidžiančias vietovardžius oficialiai pripažinti Lietuvos nematerialiąja kultūros vertybe ir sustabdyti jų išbraukimą iš juridinių dokumentų. Konferencija paragino prie kaimų kultūrinio paveldo išsaugojimo prisidėti visas savivaldybes, seniūnijas, švietimo, mokslo įstaigas.

Gero žodžio nusipelno Pasvalio rajono seniūnijų vadovai, atskirų kaimų bendruomenės. Jų dėka  buvo iškilmingai įamžintas ne vieno išnykusio kaimo pavadinimas. 2017 m. vasarą gausiai susirinkusi Raubonių kaimo bendruomenė iškilmingai atidengė paminklinį akmenį. Saločių seniūnijos vadovo Algimanto Mašalo rūpesčiu galingos technikos pagalba didžiulis akmuo buvo atgabentas iš Ąžuolynės kaimo laukų. Akmenyje iškalti 4 išnykusių kaimų pavadinimai. Vaškuose iškilo paminklas, kuriame surašyti visi išnykę buvusio valsčiaus kaimai. Seniūnijose sudaromi visų kaimų, išnykusių ir tebegyvuojančių, žemėlapiai, aprašomos jų istorijos, renkami žmonių  prisiminimai. Nuolatinės paramos šiame darbe seniūnijos ir kaimų bendruomenės sulaukia iš Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Balčiūno, savivaldybės tarybos nario Algirdo Mulevičiaus, savivaldybės darbuotojo, istoriko Gražvydo Balčiūnaičio. Didelis darbas renkant medžiagą apie visus buvusio valsčiaus kaimus atliktas Daujėnų seniūnijoje rengiant „Versmės“ leidyklos leidinį – monografiją „Daujėnai“.

---

MOKSLINĖ PRAKTINĖ KONFERENCIJA PASVALYJE

Pasvalio kraštiečių bendrija kartu su Pasvalio katalikių moterų draugija, Pasvalio krašto muziejumi ir Pasvalio rajono savivaldybe 2019 m. spalio 25 dieną, Pasvalio krašto muziejuje pravedė mokslinę praktinę mokslinę konferenciją „Pasvalio krašto dvasininkų indėlis į Lietuvos nepriklausomybę“. Renginys  prasidėjo Šv. Mišiomis Pasvalio Jono Krikštytojo bažnyčioje, kurias aukojo JE vyskupas  emeritas Jonas Kauneckas. Buvo melstasi už Pasvalio krašto dvasininkus, kurie savo dvasiniu žodžiu ir veikla  žadino ir vedė mūsų krašto tikinčiuosius į Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimą. Po  Raubonių folkloro ansamblio „Tatula“  dainų, sveikinimo kalbas sakė Pasvalio krašto muziejaus direktorė Vitutė Povilionienė, Pasvalio kraštiečių bendrijos pirmininkas prof. Rimantas Kanapėnas, Pasvalio savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, Pasvalio dekanato dekanas Henrikas Kalpokas. Konferencijoje dalyvavo ne tik Pasvalio katalikės moterys, bet ir viešnios  katalikės moterys iš Biržų,  Palėvenės ( Kupiškio r.).

Naudojant kompiuterinę programą „skype“, kalbėjo Vilniaus kunigas Algirdas Toliatas, kuris palietė jaunimo laisvės tematiką. Disidentė, vienuolė Nijolė Sadūnaitė kreipėsi į susirinkusius tikėti laisve, saugoti ją šventai. Pranešėja dr. Aldona Kačerauskienė pristatė arkivyskupo metropolito Juozapo Jono Skvirecko gyvenimo istoriją, prof. Vytautas Ališauskas pateikė minėto dvasininko biblijos vertimo trijų epochų svarbą Lietuvos istorijoje. Prof. Arūnas Streikus kalbėjo  apie Lietuvos valstybės gimimą ir bažnyčią, kiek daug gali dvasininkija prisidėti prie valstybės kūrimo.

Kiti lektoriai: Vlada Čirvinskienė, Aldona Ramanauskienė, Juozas Brazauskas, Algimantas Krinčius plačiai išanalizavo ir papasakojo apie Pasvalio krašto dvasininkus, jų gyvenimą, indėlį  kovoje už mūsų tautos laisvę.

Renginys baigėsi Tautine giesme ir apibendrinimas vyko prie kavos puodelio.

Bendras salės vaizdas konferencijos metu

 
Konferencijos atidarymo metu sveikina Vitutė Povilionienė ir prof. Rimantas Kanapėnas

 
Sveikina meras Gintautas Gegužinskas ir vyskupas emeritas Jonas Kauneckas

 
Kalbas sako dekanas Henrikas Kalpokas ir disidentė, vienuolė Nijolė Sadūnaitė

 
Lektoriai prof. Vytautas Ališauskas ir prof. Arūnas Streikus

Pasvalio Katalikių moterų draugijos pirmininkė Vlada Čirvinskienė

 
Lektoriai: bendrijos narė, soc.m.dr. Aldona Kačerauskienė ir kupiškietė Aldona Ramanauskienė

 
Lektoriai Algimantas Krinčius ir Juozas Brazauskas

Apdovanojama Nijolė Sadūnaitė

Pasvalio katalikės moterys apdovanojo atminimo rankšluosčiais

Tekstas ir nuotraukos Danutės Pučkytės

---

Gerbiamieji,

Nuoširdžiai dėkoju už sveikinimą manęs paskyrimo į kardinolų kolegiją proga.
Iš tikrųjų, popiežius Pranciškus parodė išskirtinį dėmesį Lietuvai, dėl savo laisvės sudėjusiai daug aukų.

Pagarbiai kard. Sigitas

---

BALTIJOS KELIO 30-metis

„Baltijos kelias – tai mes“. Tokiu prasmingu šūkiu pasitikome Baltijos kelio 30-mečio paminėjimą.
Skambant lietuviškų ir latviškų liaudies dainų skambesyje, „Bunda jau Baltija“ gerai žinomos dainos žodžiais buvome pasitikti Lietuvos - Latvijos pasienyje, Saločių seniūnijoje, prie koplytstulpio Baltijos keliui atminti.  Įspūdingame renginyje galėjome sutikti ir pabendrauti su mūsų  šalies Prezidentu Gitanu Nausėda ir jo žmona Diana, Latvijos prezidentu Egilu Levitu, Seimo pirmininku Viktoru Pranskiečiu, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarais, Seimo nariais,  kaimyninių savivaldybių merais ir kitais garbiais svečiais. Šventės dalyviai dalijosi prisiminimais apie tą nepakartojamą dieną, kurį įvyko prieš 30 metų. Jautrūs apsikabinimai su tais, kurie stovėjo anuomet Baltijos kelyje, susitikimai, naujos pažintys. Šiandiena vaikų ir anūkų vedami vėl galėjome susikabinti rankomis, pajausti vienybę ir tikėjimą.
Pasvalio krašto muziejuje vyko  mūsų kraštiečių Kęstučio Svėrio, Jono Jakimavičiaus fotografijų paroda, primenanti tuometinius įvykius ir išgyvenimus. Reikia prisiminti mūsų kraštietį  Ziną Kazėną ir jo darbus. Šių menininkų darbai, nuotraukos, kurios dažnai yra eksponuojamos įvairių švenčių metu, atspindi mūsų gyvenimo istoriją ir žmonių jausmus.
Tegyvuoja Baltijos kelias.

Susitikimas su Lietuvos Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda ir jo žmona Diana Baltijos kelyje Lietuvos - Latvijos pasienyje, Saločių seniūnijoje

Baltijos kelyje susitikome su Seimo vicepirmininke Rima Baškiene ir Saločių seniūnu Algimantu Mašalu

Bendrijos pirmininkas prof. Rimantas Kanapėnas sveikina susirinkusius į Baltijos kelio šventę

Pasvalio kraštiečių bendrijos atsakingoji sekretorė Danutė Pučkytė
Nuotraukos Linos Gaigalaitės

---

Pasvalio kraštiečių bendrijos informacija

SVEČIUOJAMĖS DEGLĖNUOSE   

2019 m. liepos 20 d. Deglėnuose (Pušaloto seniūnija) įvyko šio krašto kraštiečių suvažiavimas, kuris rengiamas kas du metai. Susirinko per 100 kraštiečių. Gerą nuotaiką lydėjo sveikinimai, muzika, dainos, šokiai, vaišės. Deglėnų bendruomenė viena iš pirmųjų Pasvalio krašte pastatė savo puošniame parke aštuonis koplytstulpius išnykusiems kaimams atminti.      

Pasvalio kraštiečių bendrija apdovanojo Deglėnų bendruomenę ir jos pirmininkę Vitą Žvygaitienę padėkos raštu ir medaliu


Nuotrauka prisiminimui

Nuotraukos Gintauto Gegužinsko

---

GARBINGAS JUBILIEJUS

2019 m.  liepos 21-ąją Pasvalio kraštiečių bendrijos valdybos narė, Pasvalio krašto garbės pilietė, gydytoja, docentė Genovaitė Jusaitienė šventė  savo 90-ties metų jubiliejų. Jos garbaus jubiliejaus proga į Pasvalį pasveikinti atvyko didelis būrys kraštiečių, savivaldybės administracijos, kultūros ir meno atstovų, rajono medikų, buvusių pacientų. Galėjome kartu pasidžiaugti jos darbais, atsidavimu ir tikėjimu žmonėmis, jų gėriu. Džiaugiamės, kad ji dalina išminties ir vilties šviesą,  yra pavyzdys visiems.
Jubiliatei linkime daug saulėtų dienų, laimingų valandų, gerovės, stiprios sveikatos. Plasnokite Gyvybinga Laimės paukšte!

Po Šv. mišių Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje pasveikinome jubiliatę  

Pasvalio kraštiečių bendrijos vardu jubiliatę apjuosėme atminimo juosta

Pasvalio kraštiečių bendrijos atsakingoji sekretorė Danutė Pučkytė
Nuotraukos Gintauto Gegužinsko

---

Pasvalio kraštiečių bendrijos informacija

ANTANINĖS ANT MŪŠOS
kasmetinė tradicinė kultūrinė šventė „Antaninės ant Mūšos“ Saločiuose 2019 m. birželio 15d.

Buvo įteikti Bendrijos padėkos raštai ir medaliai „Už nuopelnus Pasvalio kraštui“ salotiečiams Donatui Prėnui, mokytojui Baliui Tuskėnui ir mūsų rėmėjui Pasvalio laikraščio „Darbas“ vyr. redaktoriui Viktorui Stanislovaičiui

Savadarbių laivų „fregata“ plaukia Mūša

---

Pasvalio kraštiečių bendrijos informacija

BENDRIJOS 30-mečio SUVAŽIAVIMAS

Vilniaus Karininkų ramovėje 2019 m. gegužės 4 d. įvyko bendrijos jubiliejinis 30-mečio suvažiavimas.
Suvažiavimo dalyvius sveikino: aktoriai Olita Dautartaitė ir Petras Venslovas prabilę pasvalietiška kalba eilėmis apie gimtąjį kraštą, pasvaliečiu himnu Pasvalio muzikos mokyklos kanklininkų ansamblis, bendrijos pirmininkas prof. Rimantas Kanapėnas, Pasvalio meras  Gintautas Gegužinskas, Seimo narys Viktoras Rinkevičius skyrė eiles gimtajam kraštui. 
Bendrijos pirmininko prof. Rimanto Kanapėno pranešimas (sutrumpintas).
Šiek tiek istorijos. Prasidėjus Lietuvos atgimimo Sąjūdžiui, pasvaliečiai būrėsi į Sąjūdžio grupes. Tuometinė iniciatyvinė 3 žmonių grupė, susidedanti iš gydytojos Genovaitės Jusaitienės, poeto Mykolo Karčiausko ir fiziko Eugenijaus Petrovo subūrė pasvaliečius, gyvenančius Vilniuje ir 1989 m. gegužės 20 d.  įkūrė Vilniaus pasvaliečių bendriją.

1. Pirmuoju bendrijos pirmininku buvo išrinktas krinčinietis poetas Mykolas Karčiauskas. Tuo metu bendrija rūpinosi, ypač M.Karčiausko pastangomis, Vileišių giminės atminimo įamžinimu, buvo papildoma Petro Vileišio gimnazijos meno galerija A.Zmuidzinavičiaus ir P.Kalpoko paveikslais. Pasvaliečių bendrija aptardavo kuo padės savo kraštui. 1991 m. sausio įvykių metu Vilniaus pasvaliečių bendrijos nariai dalyvavo juose, atvykusius pasvaliečius pastiprindavo karšta arbata ir sumuštiniais.
2. 1994 – 2006 m. Vilniaus pasvaliečių bendrijos pirmininku buvo akad. Bronius Grigelionis. Buvo plėtojami kultūros, meno ryšiai su pasvaliečiais, organizuojamos paveikslų parodos, pristatomos ir aptariamos kraštiečių knygos (K.Sajos, J.Mikelinsko, M.Karčiausko, V.Braziūno).
3. Laikotarpyje nuo 2006 m. iki 2009 m. bendrija pirmininko neturėjo.
4. 2009 – 2013 m. bendrijos pirmininku antrą kartą buvo išrinktas M. Karčiauskas, tuomet buvo priimti bendrijos įstatai, išrinkta valdyba. Tuo metu bendrijos nariai organizuodavo medikų akcijas po Pasvalio rajono kaimus, jų pastangomis buvo  parengta knyga „Užaugau Pasvaly“.
5. Nuo 2013 m. iki 2015 m. gruodžio 15 d. Vilniaus pasvaliečių bendrijai vadovavo doc. Antanas Apynis. Tuo laikotarpiu vyko apie Pasvalio kraštą knygų pristatymo vajus. Buvo pristatyta per 10 knygų apie Pasvalio kraštą ir jo žmones, įkurta matematikų mokykla Pasvalio P.Vileišio gimnazijoje.
6.  Nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 15 d. Bendrijos pirmininku išrinktas prof. Rimantas Kanapėnas. 

Paminėsiu keletą svarbesnių darbų, kurie buvo atlikti man pirmininkaujant. Smulkiau apie kitus mūsų Bendrijos darbus galima susipažinti Pasvalio kraštiečių bendrijos svetainės skyrelyje „Apie mus“.

1. 2016 m. kovo 5 d. bendrijos visuotiniame susirinkime Vilniaus pasvaliečių bendrija buvo pertvarkyta į Pasvalio kraštiečių bendriją, apjungianti kraštiečius gyvenančius ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje ir už jos ribų. Buvo priimti ir įregistruoti Registrų centre nauji bendrijos įstatai, patvirtintas bendrijos logotipas, bendrijos atminimo medalis „Už nuopelnus Pasvalio kraštui“, pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Pasvalio savivaldybe, su Pasvalio rajono bendruomenių sąjunga, sukurta Pasvalio kraštiečių bendrijos svetainė.
2. 2016 m. buvo inicijuota ir viešai paskelbta idėja išnykusių kaimų atminimui įamžinti. Tuo tikslu mūsų iniciatyva buvo organizuotas pirmasis posėdis Lietuvos etninės kultūros globos taryboje Vilniuje, 2017 m. šia tema suorganizuota Respublikinė konferencija Seime, prie Pasvalio savivaldybės įsteigtas organizacinis komitetas „Išnykusių kaimų atminimui įamžinti“. Dėl išnykusių kaimų įamžinimo buvo atliktas švietėjiškas darbas su Pasvalio rajono seniūnais ir bendruomenių pirmininkais.
3. Didžioji dalis Pasvalio rajono seniūnijų ir bendruomenių įpaminklino išnykusius kaimus, o seniūnijų centruose įrengti didžiuliai spalvoti informaciniai žemėlapiai, bylojantys apie išnykusius, nykstančius ir esamus kaimus.
4. 2018 m. birželio 28 d. ir 29 d. buvo suorganizuotas Pirmasis Pasaulio pasvaliečių suvažiavimas Seime ir Pasvalyje.
5. 2018 m. spalį buvo suorganizuotas ir pasodintas Pasvalio kraštiečių bendrijos istorinis ąžuolynas Pasvalyje, skirtas Atkurtos Lietuvos 100-mečiui paminėti. Buvo pasodinta 100 ąžuoliukų.
6. Pasvalio miesto šventės metu kasmet organizuojame Pasvalyje mokslines – praktines konferencijas ir parodas – konkursus aktualiais nūdienos klausimais, pagerbdami apdovanojame Pasvalio krašto žmones - konkursų laureatus Padėkos raštais ir medaliais „Už nuopelnus Pasvalio kraštui“.
7. Šiandien Lietuvoje mes esame vertinami už mūsų nuveiktus darbus, už tai mūsų bendrija ir Pasvalio savivaldybė laikoma mūsų šalyje sektinu pavyzdžiu. Šiuo pavyzdžiu Lietuvoje prasidėjo išnykusių kaimų atminimo įamžinimo judėjimas.
8. 2018 m. inicijavome Pasvalio krašto enciklopedijos išleidimą ir apie tai paskelbėme laikraštyje „Darbas“ ir Pasvalio kraštiečių bendrijos svetainėje, kur išdėstėme, kas ir kaip turi būti konkrečiai daroma, kad dienos šviesą greičiau išvystų Pasvalio krašto enciklopedija, kuri būtų patalpinama ir pasaulinėje enciklopedijoje „Lietuvai ir pasauliui“ (ELIP).

Tiek trumpai apie mūsų nuveiktus darbus.
Naudodamasis proga, noriu akcentuoti, kad ne visiems pasvaliečiams mūsų darbai patinka. Negalime nepastebėti, kad kai kas į mūsų pastangas dažnai žiūri pro vienokius ar kitokius akinius. Tačiau, mes turime savo gimtąjį kraštą ir jo žmones, kurie mums yra vienodai lygūs ir vienodai visi brangūs.
Mylėkime savo kraštą, tėviškę ir jo žmones darbais, o ne žodžiais. Telydi mus vienybė ir meilė savo kraštui. (Pranešimo pabaiga).                  
Pasisakymuose kalbėjo: kandidatas į Lietuvos Respublikos Prezidentus Gitanas Nausėda, valdybos nariai - doc. Genovaitė Jusaitienė, žurnalistai Danielius Mickevičius ir Antanas Šimkūnas, svečiai - buvęs Pasvalio savivaldybės Tarybos narys Vladas Vitkauskas, Pasvalio savivaldybės istorikas Gražvydas Balčiūnaitis, Pasvalio katalikių  moterų draugijos pirmininkė Vlada Čirvinskienė.
Buvo įteikti pasodintų ąžuoliukų Pasvalio kraštiečių ąžuolyne pažymėjimai.
Veikė bendrijos nario Zino Kazėno originalių darbų kūrybos paroda.
Visi galėjo susipažinti su Bronislavo Mačiūno albumu apie ąžuoliukų sodinimą Pasvalio kraštiečių ąžuolyne.

Bendrijos valdybos narys Petras Šimeliūnas moderuoja suvažiavimą

Pasvalio muzikos mokyklos mokiniai (mokytoja Bronė Petrauskienė) gieda Pasvalio himną

Ir mes giedame pasvaliečių himną

Bendrijos nariai - aktoriai Olita Dautartaitė ir Petras Venslovas  sveikina suvažiavimo dalyvius eilėmis

Bendrijos pirmininkas sveikina suvažiavimo dalyvius

Suvažiavimo dalyviai pagerbė tylos minute Bendrijos narius, išėjusius anapilin

Kandidatas į Lietuvos Respublikos Prezidentus  Gitanas  Nausėda sako kalbą suvažiavimo dalyviams

Pasvalio meras Gintautas Gegužinskas sveikina bendrijos įkūrėją doc. Genovaitę Jusaitienę

Klausomės  oratorių

Apdovanotieji medaliais „Už nuopelnus Pasvalio kraštui“ ir Padėkos raštais

Prisiminimui

Iki kito suvažiavimo ...

Nuotraukos Kęstučio Svėrio

---

 

---

Prof. Rimantas Kanapėnas

PASODINOME PASVALIO KRAŠTIEČIŲ ĄŽUOLYNĄ

„Šiandien įgyvendinome sumanytą projektą – Pasvalyje, Taikos gatvėje pasodinome Šimtmečio ąžuolyną. Ąžuolas – tai tvirtybės ir galios simbolis. Šis istorinis ąžuolynas simbolizuos ir stiprins kraštiečių ir pasvaliečių bendravimą ir vienybę.    
Daug kas gyvenime pamirštama, tačiau, manau, mūsų visų čia pasodintas ąžuolynas kiekvieną pavasarį sužaliuos ir oš, primindamas ne tik mums, bet ir mūsų vaikams, anūkams ir būsimoms kartoms kokia mums buvo ir yra brangi tėvų žemė, tėvų ir protėvių kraštas.
Būdami vieningi, visada galime nuveikti labai daug ir tegul Pasvalio žemėje mūsų pasodinti 100 ąžuolų primins Lietuvos himno žodžius „Vardan tos Lietuvos, vienybė težydi“.
Tikiuosi, kad mes čia dažnai sugrįšime aplankyti savo pasodintų  žaliuojančių ąžuolų“.  

Bendrijos pirmininkas
prof. Rimantas Kanapėnas
Pasvalys, 2018 m. spalio 20 d.

Bendrijos informacija

ĄŽUOLYNAS „DYGO KAIP ANT MIELIŲ“...


Ąžuolyno sodinimo vaizdas

„Į ąžuoliukų sodinimą!“ (iš kairės į dešinę): vyskupas emeritas J. Kauneckas, Pasvalio dekanas H. Kalpokas, meras G. Gegužinskas, Seimo narys V. Rinkevičius, kraštiečiai R. Kanapėnas ir P. Šimeliūnas, vicemeras P. Balčiūnas, Seimo narys A. Matulas

Seniūnų komanda pasiruošusi ąžuoliukų sodinimui

Bendrijos narys - rėmėjas P. Paškevičius pasirašo registracijos knygoje, kad gauti ąžuoliuko numerį

Bendrijos veteranai signataras E. Petrovas ir docentė G. Jusaitienė

Nuotaika puiki merui G. Gegužinskui ir vicemerui P. Balčiūnui

Bendrijos valdybos narė J. Stankevičienė

Seimo nariai A.Matulas ir V.Rinkevičius bebaigiantys sodinti ąžuoliukus

Savo ąžuoliuką pasodino vyskupas emeritas J.Kauneckas

Ir salotiečiai pasodino ąžuoliukus

Atidengėme ir lentą 

Plojimai atidengus lentą

Padirbėjus, „pasvalietiškas valgis“ gardžiausias pasaulyje

Kęstučio Svėrio nuotraukos

---

Trečioji mokslinė praktinė konferencija „PASVALIO KRAŠTO SENOVIŠKI VALGIAI IR KULINARINĖS TRADICIJOS“

Pasvalio kraštiečių bendrijos iniciatyva kartu su Pasvalio savivaldybe ir rajono bendruomenių sąjunga 2018 m. rugsėjo 14 d. Pasvalio krašto muziejuje vyko trečioji mokslinė praktinė konferencija „Pasvalio krašto senoviški valgiai ir kulinarinės tradicijos“.
„Pagarba etninei kultūrai – tai pagarba tautai. Mums dera prisiminti ir gerbti mūsų tėvų ir senelių tradicijas, papročius, sukurtus valgius, įvairius patiekalus. Šeimose formavosi mūsų šiandieninė bendravimo kultūra, mūsų gyvenimo būdas, tolerancija, etiketas. Ypač svarbu paskatinti mūsų jaunimą saugoti šį paveldą ir tradicijas. Todėl reikėtų šių gyvų tradicijų renginius tęsti“, – sakė Pasvalio kraštiečių bendrijos pirmininkas prof. Rimantas Kanapėnas įžanginėje kalboje.
Prisiminti ir atgaivinti Pasvalio krašto senoviškų valgių kulinarines tradicijas buvo pasikviestas ne mažas istorinio paveldo žinovų būrys. Konferencijoje paskaitas skaitė: prof. Rimvydas Laužikas (VU), prof. Arvydas Pacevičius (VU), dr. Neringa Dambrauskaitė (VU), prof. Libertas Klimka (LEU), Nijolė Marcinkevičienė (Nacionalinis kultūros centras). Konferencijos moderatorius ambasadorius Petras Šimeliūnas.
Konferencijos tęsinys buvo senoviškų (etnografinių) valgių demonstravimas, jų degustacija – konkursas, kuris vyko miesto aikštėje. Kiekvienas šventės dalyvis galėjo paragauti taip seniai skanauto valgio ir kartu prisiminti, kaip jį ruošė ir gamino jų tėvai, seneliai. Už puikų pasirengimą kulinarinio paveldo gamintojai buvo apdovanoti padėkos raštais ir piniginiais prizais.

Bendras salės vaizdas

Iš kairės į dešinę: Pasvalio krašto muziejaus direktorė Vitutė Povilionienė, Pasvalio kraštiečių bendrijos pirmininkas prof. Rimantas Kanapėnas, Seimo narys Antanas Matulas, Pasvalio savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas

Konferencijos lektoriai

Iš kairės į dešinę: prof. Rimvydas Laužikas (VU), prof. Arvydas Pacevičius (VU), dr. Neringa Dambrauskaitė (VU),  prof. Libertas Klimka (LEU), Nijolė Marcinkevičienė (Nacionalinis kultūros centras), moderatorius Petras Šimeliūnas, Pasvalio Katalikių Moterų  skyriaus pirmininkė Vlada Čirvinskienė

Nuoširdžiai dėkojame visiems konferencijos dalyviams, lektoriams, rajono bendruomenių nariams už nuoširdų darbą, malonų priėmimą ir gardžius patiekalus.

Pasvalio kraštiečių bendrijos atsakingoji sekretorė Danutė Pučkytė

 

PASAULIO PASVALIEČIŲ PIRMASIS SUVAŽIAVIMAS

Birželio 28 - 29dienomis Vilniuje ir Pasvalyje vyko Pasaulio pasvaliečių pirmasis suvažiavimas, skirtas Lietuvos valstybės 100-mečiui. Jį surengė Pasvalio kraštiečių bendrija (asociacija) kartu su Pasvalio rajono savivaldybe ir rajono bendruomenėmis.
Daugiausia kraštiečių atvyko iš JAV – per 30 žmonių. Kiek mažiau iš Vokietijos, Belgijos, Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos ir kitų valstybių.
Suvažiavime dalyvavo ir jį laimino Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, suvažiavimą sveikino Seimo nariai - Antanas Matulas ir signatarė Rasa Juknevičienė, Pasvalio rajono vicemeras Povilas Balčiūnas.
Pasvalio kraštiečių  bendrijos (asociacijos) pirmininkas profesorius Rimantas Kanapėnas sveikinimo kalboje akcentavo: “Kur bebūtume, kur benukeliautume, mūsų  Tėvynė buvo ir visada bus LIETUVA. Diasporoje gyvenantys lietuviai yra svarbi mūsų tautos dalis. Nesutikau nė vieno užsienyje gyvenančio lietuvio, kuris nenorėtų grįžti į Lietuvą – nors kelioms dienoms, nors kelioms savaitėms. Net ir garsiausios sėkmės kūrėjai, sako: „Norėčiau savo gyvenimo saulėlydį sutikti Lietuvoje“.
Tikiuosiu – sakė profesorius, kad šiame susitikime ir kituose mūsų suvažiavimo renginiuose mes, pasvaliečiai, atvirai pasikalbėsime apie viską, kas mums svarbu – pasidalinsime savo pasiekimais ir rūpesčiais; diskutuosime kaip spręsti emigracijos problemą; ką daryti kad Lietuvos neištiktų demografinė krizė; ką daryti kad nebeišvyktų žmonės iš Lietuvos, o sugrįžtų; ką daryti, kad stiprėtų mūsų valstybėje pagrindinė ekonomikos bazė – gamybos sektorius, kad provincijose netrūktų darbo vietų, sumažėtų nedarbas; nebeišnyktų mūsų kaimai ir miesteliai. Juk mums rūpi ne tik Pasvalio krašto, bet ir visos Lietuvos ateitis.  
Vicemeras Povilas Balčiūnas savo kalboje akcentavo, kad Pasvalio savivaldybė nupirko šalia Baltijos kelio 5 ha žemės sklypą, jame suprojektavo modernų “Verslo centrą”. Numato pritraukti investuotojus, įkurti daug darbo vietų.   
Konferencijoje – diskusijoje „Emigracija ir mes“  pranešimą skaitė KTU Europos instituto direktorius, ambasadorius Vygaudas Ušackas. Remdamasis ES ir kitų valstybių patirtimi, pranešėjas sakė, kad emigracijos problemos Lietuvoje bus iš esmės sprendžiamos tik tada, kai valstybė turės konkrečias ir aiškias, nuosekliai vykdomas programas. Kaip pavyzdį pateikė Airijos valstybę, kuri buvo patekusi į sunkią padėtį. Kilimas prasidėjo tik tada, kai Airija jau žinojo, kur valstybė eina, ko ji siekia.
Diskusijose kalbėjęs pedagogas  prof. Algis Mickūnas (JAV) buvo susirūpinęs dėl užsienyje ir Lietuvoje gyvenančių lietuvių, kad jie neliktų niekieno žmonės – be savo  tėvynės, be šaknų. “Mes turime daug gražių, nepakartojamų liaudies dainų, kuriomis galime didžiuotis prieš kitas tautas, bet jau nebemokame jų dainuoti. Negalime prarasti tautinės savasties – savo kalbos, kultūros.   Apie tai reikia kalbėti visose mokyklose  ir  Lietuvoje, ir užsienyje“ – sakė jis.
Buvo pasisakymų, kad pirmoji emigrantų banga užsienio valstybėse jau spėjo įkurti stiprias bendrijas, lietuviškas mokyklėles. Dabar atvykstantys emigrantai džiaugiasi jas radę, kartu su visais puoselėja lietuvybę. Jų vaikai mokomi lietuviškai kalbėti, rašyti, kuriami liaudies dainų ir šokių kolektyvai, rengiamos tautinės šventės.
Suvažiavimo dalyviai daug kalbėjo apie priežastis, kurios skatina palikti Lietuvą. Kaip pagrindinė priežastis buvo minimas žemas pragyvenimo lygis, kad išvyksta tie žmonės, kurie nesijaučia socialiai saugūs. Jaunimas akcentavo, kad išsivysčiusiose užsienio valstybėse yra daugiau galimybių tobulėti, atskleisti savo sugebėjimus ir juos pritaikyti gyvenime. Lietuviai užsienyje sutinka dirbti sunkius ir nekvalifikuotus darbus dėl to, kad už juos deramai mokama, kad žmonės nesijaučia žeminami. 
Lietuvoje dar nemaža dalis gyventojų gauna minimalią algą. Kaip pragyventi, gaunant tokias pajamas, kaip užauginti vaikus ir suteikti jiems reikiamą išsilavinimą, klausė užsienyje gyvenantys lietuviai.
Konkretaus atsakymo nebuvo. Į diskusiją įsiterpęs Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas nevyniojo žodžių į vatą: “Žmonės labai vargsta. Aš bendrauju su šeimomis, kurios augina daugiau vaikų. Valstybės mokama parama - tik labai varganam egzistavimui. Jaunimas, augantis tokiose šeimose, turi tik vieną svajonę – kuo greičiau išvažiuoti iš Lietuvos. Gyvenimui užsienyje ruošiasi ir didelė dalis akademinio jaunimo. Nėra tokių aplinkybių, kurios juos sulaikytų nuo emigracijos.”
Ekonomistas Paulius Kunčinas, turintys didelę darbo patirtį užsienyje ir Lietuvoje, emigraciją įvardijo vienareikšmiškai – tai yra blogybė. “Valstybė praranda savo žmones, jų galimybes dirbti ir stiprinti ekonomiką, jų kūrybinį potencialą. Reikia ieškoti būdų, kaip susigrąžinti emigrantus. Galvojantys apie sugrįžimą, nori matyti savo valstybės viziją, žinoti, kas jų laukia ateityje. Lietuva dar nežino, ar ji norėtų būti vieno miesto valstybė, ar savo ateitį matytų regionuose”.
- Aš asmeniškai palaikyčiau gerai išvystytus regionus, - sakė Paulius Kunčinas.
- Didžiųjų pasaulio miestų žmonės svajoja apie ramų gyvenimą švarioje aplinkoje. Mūsų žemės ūkis gali pasiūlyti ekologišką ir sveiką maitinimą pagal gyventojų pageidavimus. Kaime gyvenantis žmogus ne būtinai turėtų rinktis darbą kaime. Dėl sparčiai besivystančių informacinių technologijų, vis dažniau siūlomas nuotolinis darbas. Galima dirbti kitame mieste ar net kitoje valstybėje.  Pasaulyje ryškėja dviejų namų tendencija, kai šeima vasarą gyvena kaime, o žiemą persikelia į miestą, kad vaikams būtų patogiau lankyti mokyklas ir pan.
Palikti savo valstybę dėl to, kad čia ne viskas gerai, yra pralaimėjimas, svarstė suvažiavimo dalyviai. Pralaimi tie, kuriems pritrūksta išdidumo, gerų ambicijų. Esame savo valstybės šeimininkai ir dėl savo bėdų negalime nieko kito kaltinti. Lietuva yra ir bus tokia, kokią ją sukursime, kiek jai atiduosime savo pastangų, sugebėjimų, kiek į ją investuosime. 
Diskusijose dar kalbėjo Živilė ir Žilvinas Ramašauskai (JAV), žurnalistas Vytautas Bruveris (Vilnius), ekonomistė Viktorija Gaspariūnaitė (Pasvalys), politikas Povilas Vadopolas (Panevėžys) ir kiti.
Žinomas žurnalistas Antanas Šimkūnas informavo, kad ruošiamąsi išleisti Pasvalio krašto enciklopediją.
Politikas ir žurnalistas  Česlovas Juršėnas pristatė knygą: „Kazys Bobelis  Lietuvos Respublikos  Seimo plenariniuose posėdžiuose, 1992 – 2006“.
Suvažiavimo dalyviams buvo suteikta galimybė stebėti Seimo plenarinį posėdį.
Birželio 29 d. suvažiavimas tęsė darbą Pasvalyje. Pasvalio bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios už visus pasvaliečius.
Diskusija apie ateities perspektyvas  vyko  Pasvalio krašto muziejuje. Susitikime dalyvavo: pasvaliečiai iš užsienio, savivaldybės vadovai, seniūnai, bendruomenių pirmininkai, ūkininkai, verslininkai, švietimo ir kultūros atstovai. Buvo kalbama apie reikalingas permainas, ekonomiką, investicijas, tolesnį bendradarbiavimą, emigracijos problemas ir kitais aktualiais klausimais.
Emigracija egzistuos tol, kol vyriausybė ir valstybinės institucijos neinicijuos, nevystys ir neplėtos gamybos sektoriaus, užtikrinančio darbo vietų plėtrą ir atlyginimų didėjimą –  diskusijose kalbėjo prof. Rimantas Kanapėnas.
Suvažiavimas priėmė Deklaraciją.
Pasvalio krašto muziejuje  ir Pasvalio Mariaus  Katiliškio  viešojoje bibliotekoje veikė parodos.  Jų lankytojai galėjo susipažinti ir su Lietuvoje sukurtais ir  gaminamais šiuolaikiniais gydomaisiais lazeriais, kurie vertinami ir plačiai naudojami visoje Europoje. Svečiai susidomėję žvalgėsi po sparčiai besikeičiantį Pasvalį.
Svečiai aplankė restauruotą  Raubonių vilnų karšyklą. Buvo surengta įdomi  ekskursija po šį istorinę vertę turintį pastatą,  pademonstruotas vilnos karšimas ir verpimas senoviniais vandens sukamais įrengimais. Svečiai apžiūrėjo naujausių vilnos gaminių parodą. Suvažiavimo uždarymas vyko Raubonių  kavinėje, šeimininkai  vaišino gira ir paveldo alumi. 

Pasvalio rajono savivaldybės mero pavaduotojas Povilas Balčiūnas kalba suvažiavime

Moderuoja ambasadorius Petras Šimeliūnas

Konferencijos – diskusijos prezidiumas (iš kairės į dešinę): žurnalistas Vytautas Bruveris, pasvalietė Viktorija Gaspariūnaitė, pedagogas Algis Mickūnas (JAV), ambasadorius Vygaudas Ušackas, Žilvinas Ramašauskas (JAV)

Iš kairės į dešinę: I eilėje -  Dalia Bobelienė (Jono Vileišio anūkė) su dukra Rūta (JAV), Genovaitė Jusaitienė, II eilėje – Palmira Ačienė, Antanas Šimkūnas, Audronė Svėrienė

Vyskupas emeritas Jonas Kauneckas pokalbyje su Pasvalio krašto muziejaus direktore Vitute Povilioniene

Bendrijos narė Paulė Mikelinskaitė (kairėje) diskutuoja su Pasvalio Mariaus Katiliškio bibliotekos direktore Danguole Abazoriuviene

Suvažiavimo dalyviai Seimo rūmuose prie Antano Matulo šaukštų (apie 5000) kolekcijos

Suvažiavimo dalyviai Seimo rūmuose

Nuotraukos Kęstučio Svėrio

Marijona Varneckienė
Pasvalio kraštiečių bendrijos atstovė spaudai

---

MŪSŲ SUVAŽIAVIMAS

2018 m. kovo 3 d. (šeštadienį) Vilniaus karininkų  ramovėje įvyko Pasvalio kraštiečių bendrijos (asociacijos) suvažiavimas, skirtas atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečiui paminėti, aptarti bendrijos veiklą.
Suvažiavime dalyvavo Pasvalio savivaldybės vicemeras Povilas Balčiūnas, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, Lietuvos istorijos instituto direktorius, prof. Rimantas Miknys, Pasvalio rajono seniūnai, kai kurių ben-druomenių pirmininkai ir bendruomenių sąjungos pirmininkė Helena Simo-naitienė, signataras Eugenijus Petrovas, ūkininkų sąjungos pirmininkas Vilhelminas Janušonis ir daug kitų garbingų svečių.
Pasvalio kraštiečių bendrijos pirmininko prof. Rimanto Kanapėno metinės veiklos ataskaitoje buvo akcentuota graži bendrijos iniciatyva – įamžinti išnykusius kaimus, išsaugoti jų vardus. Praėjusiais metais Saločių, Vaškų, Daujėnų ir kitos seniūnijos išnykusių kaimų atminimui pastatė paminklinius akmenis, koplytstuplius, dabar rengiami žemėlapiai, kuriuose bus pažymėti išnykę kaimai.
Suvažiavimo diskusijose dalyvavę pasvaliečiai kalbėjo, kad nematerialusis išnykusių kaimų paveldas reikalingas mūsų sieloms. Norime ir galime garsiai pasakyti, kad čia mūsų žemė, kad čia įspaustos senolių, tėvų pėdos, kad čia yra dar šilti mūsų pačių vaikystės takeliai. Norime būti tvirti, žinodami iš kur atėjome ir kas esame.
Šiais metais ir toliau bus vykdomas Pasvalio krašte išnykusių kaimų įamžinimas.  
Atkurtos Lietuvos šimtmečiui paminėti prof. Rimantas Miknys skaitė pranešimą „Nepamirštami Vileišių darbai“.
Šių metų birželio mėnesį 28-29 dienomis numatytas Lietuvos šimtmečiui skirtas Pasaulio pasvaliečių suvažiavimas, o rugsėjo mėnesį 14d. planuojama konferencija „Pasvalio krašto senoviški valgiai ir kulinarinės tradicijos“ ir paroda  „Pasvalio krašto žmonių apdovanojimai nuo XIX a. pradžios iki XXI a.“.
Daugiausia diskusijų sukėlė Pasaulio pasvaliečių suvažiavimas.
"– Ką mes norime parodyti ir pasiūlyti  toli gyvenantiems savo kraštiečiams?" - kalbėjo Pasvalio ūkininkų sąjungos pirmininkas Vilhelminas Janušonis.  "– Turėtume ištransliuoti pagrindinę mintį, kad Pasvalyje gyventi prasminga. Čia visiems užteks darbo ir duonos, galima ir reikia kurti darbo vietas. Gyvenimui reikalinga aplinka – vaikų darželiai, mokyklos, sveikatos priežiūra, gera prekyba ir buitinis aptarnavimas. Pasvalys laukia sugrįžtančių."
Pasisakė iš emigracijos grįžę kraštiečiai. Jie dalinosi patirtu džiaugsmu, sakė, kad niekur negali būti taip gera, kaip savo Tėvynėje – kalbėjo bendrijos narė, Seimo nario patarėja Dalė Adašiūnė.
Suvažiavimo dalyviai už nuolatinę veiklą Pasvalio kraštiečių bendrijoje padėkojo Panevėžio vyskupui emeritui Jonui Kauneckui. Jam įteiktas bendrijos  Padėkos raštas ir Pasvalio kraštiečių bendrijos medalis. Su garbingu 90- ties metų jubiliejumi buvo pasveikintas istorikas, prof. Jonas Aničas, jam užrišta atminimo juosta.
Buvo pasveikinti visi suvažiavime dalyvavę Kazimierai ir Kazimieros.
Žurnalistas Vilius Kavaliauskas pristatė  naują kraštiečio  dr. Prano Kiznio knygą „Visas gyvenimas – kaip viena diena“. Vyskupas emeritas Jonas Kauneckas pristatė St. Ylos knygą „Kunigas Alfonsas Lipniūnas“ .
Suvažiavime veikė knygų paroda „Apie  Pasvalio kraštą ir jo žmones“, dailininkų  Zino Kazėno ir Vytauto Šato tapybos darbų paroda, personalinė Jono Načiūno pašto ženklų ir atvirukų ekspozicija.
Koncertavo Kiemėnų moterų ansamblis „Serbenta“.
Suvažiavimo svečiams ir kraštiečiams buvo surengta ekskursija į Signatarų namus, kur visuomenei demonstruojamas 1918 m. vasario 16-osios nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo Akto originalas su visais dvidešimties signatarų parašais.

Knygų paroda „Apie Pasvalio kraštą ir jo žmones“

Suvažiavimo salės bendras vaizdas

Istorijos instituto direktorius prof. Rimantas Miknys skaito pranešimą „Nepamirštami Vileišių darbai“ 

Panevėžio vyskupui emeritui įteiktas Padėkos raštas ir medalis

Suvažiavimo metu: Bendrijos narys, Pasvalio Garbės pilietis dr. Pranas Kiznis, Pasvalio savivaldybės Tarybos narys Vladas Vitkauskas ir Pasvalio kraštiečių bendrijos valdybos narys Antanas Šimkūnas

Nuotraukos Kęstučio Svėrio
Straipsnis Marijonos Varneckienės

---

LIETUVOS ŠIMTMETIS MANIKŪNUOSE

Vasario 16-ąją prie Namišių seniūnijos susirinko didelis būrys seniūnijos gyventojų į Atminimo lentos atidengimą, skirtą įamžinti išnykusius ir nykstančius kaimus seniūnijos teritorijoje.
Manikūnų  kaimo bendruomenė pavaišinusi Šimtmečio žygeivius sriuba ir arbata,  ta proga, aplankė išnykusius ir nykstančius bendruomenės kaimus: Momelėnus, Mitrišiūnus, Petrošynus, Purvius, Purvelius ir Manikūnėlius. Per sunkiai pravažiuojamus keliukus ir laukus keliavo manikūniečiai, močiūtės su anūkais, išdidžiai nešdami trispalves ir bendruomenės vėliavą, prie kiekvieno buvusio kaimo uždegė žvakutes, pasidalino prisiminimais.
Švęsdami Lietuvos šimtmetį, galime išdidžiai pasakyti, kad kiekvienas išnykęs kaimas išliks atmintyje ir istorijos puslapiuose, nebus pamirštas.  Juk kaimas – tai  mūsų tėvynės maža dalis.

Manikūniečiai išnykusiame Purvių kaime.
Nuotraukų autorė – Danutė Pučkytė

Bendrijos atsakingoji sekretorė Danutė Pučkytė 

---

Pasvalio kraštiečių bendrijos informacija

Atidengtas paminklas Vileišiams

Vilniuje, Neries ir Vilnelės upių santakos skvere, T.Kosciuškos gatvėje, priešais Gedi-mino kalną, 2018 m. vasario 8d. buvo atidengtas iš bronzos išlietas paminklas pirmosios Nepriklausomos Lietuvos kūrėjams, iškilioms Pasvalio krašto asmenybėms – broliams Petrui, Antanui, Jonui Vileišiams. Projekto autorius – Regimantas Midvikis. Paminklas pastatytas Vileišių giminės ir rėmėjų lėšomis, 2006 m. įsteigus „Vileišių fondą“. Paminklo kūrimą, gamybą ir pastatymą organizavo Nepriklausomybės Akto signataro Jono Vileišio proanūkis, Pasvalio kraštiečių bendrijos narys, verslininkas Gediminas Tursa.

Paminklo  atidengimo iškilmėse dalyvavo Jono Vileišio dukra Rita su savo dukra ir anūke, Jono Vileišio anūkė Dalia Bobelienė (išeivijos veikėjo Kazio Bobelio našlė) su sūnumi, Petro Vileišio anūkas Petras Vileišis, gausus Vileišių giminaičių būrys.

Broliai Petras, Antanas ir Jonas Vileišiai, patogiai įsitaisę prie apvalaus stalo, išdidžiai žvelgia į Gedimino bokšto viršūnėje plevėsuojančią trispalvę, tarsi didžiuodamiesi savo indėliu į Lietuvos laisvę.

„Linkiu, kad Lietuva per amžius būtų laisva ir nepriklausoma“ – sakė, 97 metų sulaukusi, Jono Vileišio dukra Rita Vileišytė &ndas