Lietuvos ūkiuose daugiau nei 13 milijonų gyvūnų: misija – apsaugoti juos nuo užkrečiamųjų ligų

Statistika rodo, kad Lietuvos ūkininkai augina reikšmingą kiekį gyvulių: virš 600 tūkst. galvijų, apie 480 tūkst. kiaulių, 160 tūkst. avių, ožkų, arklių ir daugiau nei 12 milijonų vištų, neskaičiuojant kitų paukščių (kalakutų, putpelių ir pan.). Iš viso – daugiau nei 13 mln. gyvūnų, jautrių užkrečiamosioms ligoms. Toks mastas reiškia, kad net ir viena klaida biosaugoje gali turėti rimtų padarinių. Todėl biosauga turi būti ne papildomas pasirinkimas, o prioritetas – tiek mažam šeimos ūkiui, tiek stambiam komerciniam kompleksui. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kviečia visus gyvulių laikytojus, nepriklausomai nuo ūkio dydžio, skirti daugiau dėmesio biosaugai ir prisijungti prie nuotolinių mokymų „Biosauga – tavo ūkio skydas“.

„Balandį lankėmės Lietuvos regionuose, organizavome kontaktinius susitikimus su ūkininkais, dalinomės informacija apie biologinio saugumo svarbą ir atsakėme į daugybę klausimų. Suprasdami, kad apie 50 tūkst. registruotų ūkininkų augina gyvulius, o visų gyvai pasiekti nepavyks, ėmėmės organizuoti nuotolinius mokymus. Nuotoliniai mokymai leis patogiai gauti naujausią informaciją neišeinant iš namų ar ūkio, taupant laiką ir kelionės išlaidas. Mokymų metu dalyviai sužinos, kaip tinkamai organizuoti biologinio saugumo priemones ūkyje, kaip greitai atpažinti pirmuosius mėlynojo liežuvio, snukio ir nagų ligos bei afrikinio kiaulių maro ligų požymius ir laiku imtis veiksmų.

Kviečiame visus ūkinių gyvūnų savininkus, prisijungti prie VMVT mokymų, kuriuos organizuojame patogiu metu, vakare, po dienos darbų ūkyje”, – VMVT Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vedėjas Egidijus Mecelis.

VMVT nuotoliniai mokymai ūkinių gyvūnų laikytojams vyks gegužės 8 dieną, 20:00 val. VMVT kviečia registruotis į mokymus bei atsiųsti išankstinius klausimus lektoriams. Tai galite padaryti čia.

„Snukio ir nagų ligos ar mėlynojo liežuvio patekimas į Lietuvą gali turėti labai rimtų padarinių visai žemės ūkio sistemai: būtų stabdomas gyvūnų judėjimas, eksporto srautai, o užkrėstuose ūkiuose – naikinami gyvuliai. Per pastaruosius keturis mėnesius Vidurio Europoje šis užkratas buvo patvirtintas 12 ūkių, dėl ko teko išskersti  daugiau nei 26  tūkstančius gyvulių. Todėl biosaugos laikymasis yra pagrindinis ūkininko skydas“, – sako VMVT vadovė Audronė Mikalauskienė.

„Mokymų metu bus galima užduoti klausimus VMVT ekspertams bei įsivertinti, ar ūkis atitinka biosaugos reikalavimus. Raginame tai padaryti dabar – nelaukite, kol bus per vėlu ir teks likviduoti ligos padarinius“, – pabrėžia Egidijus Mecelis.

Mokymų programa apims:

• Situacija Europoje – kokia grėsmė Lietuvai?
• Pagrindinius biosaugos principus ir jų taikymą ūkyje.
• Praktinius patarimus, kaip įvertinti ir pagerinti savo ūkio biosaugos lygį.
• Svarbiausių užkrečiamųjų ligų (mėlynojo liežuvio liga, snukio ir nagų liga, afrikinis kiaulių maras) atpažinimo ir prevencijos priemones.
• Atsakymus į dalyvių pateiktus klausimus.

Mokymų metu bus pristatoma informacija apie:

• Naujų gyvulių įsigijimą ir karantinavimą.
• Transporto kontrolės svarbą.
• Lankytojų ribojimą ūkiuose.
• Įrankių, įrangos bei transporto priemonių dezinfekciją.
• Kenkėjų kontrolę.
• Gyvulių sveikatos stebėseną.

Šiandien mūsų visų – tiek ūkininkų, tiek institucijų, tiek visuomenės – misija yra viena: apsaugoti Lietuvos ūkius nuo užkrečiamųjų ligų.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija