Paieška
lt en

Ugniagesiai ir aplinkosaugininkai primena

Ugniagesiai ir aplinkosaugininkai primena

Besibaigiantį šildymo sezoną visada lydi gaisrai, kurių priežastys yra nevalyti, neteisingai įrengti ir nesandarūs dūmtraukiai. Užsidegus kaminuose suodžiams, ugnis pro nesandarius dūmtraukius išplinta į pastato pastoges, palėpes ar tiesiog užsiliepsnoja šalia dūmtraukių esančios medinės pastato konstrukcijos. Šildymo sezonui einant į pabaigą tokių gaisrų  padaugėja, nes visą šildymo sezoną kūrenant krosnis, dūmtraukiai  užsineša suodžiais. Norint išvengti tokių nelaimių, būtina žinoti ir laikytis esminių gaisrinės saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimų eksploatuojant ir įrengiant dūmtraukius bei krosnis ir laiku juos valyti.
Ypač dūmtraukiai užsineša šildymo įrenginiuose deginant buitines atliekas. Dalis gyventojų net nesusimąsto, kad degindami plėvelę, plastikinius butelius, drabužius, naudotą alyvą, naudotas padangas, medieną padengtą dažais, laku ir kitas atliekas, ne tik užneša suodžiais dūmtraukius, bet užteršia gyvenamąją aplinką ypatingai kenksmingais žmogaus sveikatai degimo produktais (dioksinais/furanais ir kt.). Į aplinkos orą išmesti teršalai nusėda to paties namo ar netolimų kaimynų kiemuose, kur dažniausiai auginamos daržovės, uogos, auga vaismedžiai ir pačiu trumpiausiu keliu patenka į organizmą tiek su maisto produktais, tiek per kvėpavimo organus.
Aplinkosaugininkai primena individualių namų gyventojams bei įmonių savininkams, kad Aplinkos oro apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 punktas draudžia deginti atliekas, išskyrus atvejus, kai jos deginamos specialiai tam skirtuose įrenginiuose. Už atliekų deginimą nesilaikant teisės aktuose nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų Administracinių nusižengimų kodekse numatyta  atsakomybė asmenims nuo įspėjimo iki  60 Eur ir įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 90 iki 170 Eur. Be administracinės baudos dar teks atlyginti aplinkai padarytą žalą sudeginus atliekas, kurios dydis priklausys nuo sudegintų atliekų kiekio. Tais atvejais, kai sudegintų atliekų kiekio nustatyti neįmanoma, minimalus nustatytas žalos dydis yra 100 Eur. Kaip bebūtų gaila, kartais gyventojai nepaiso draudimo ir nerūšiuotas buitines atliekas degina, todėl siekiant užkirsti kelią neteisėtam atliekų deginimui, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai jau ne vienerius metus vykdo akciją „Kaminukas“. Aplinkosaugininkai skatina gyventojus būti pilietiškais, pastebėjus deginant atliekas skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112, arba tiesiogiai rajono aplinkosaugininkams telefonu 8 612 73 893.
Savo ruoštu ugniagesiai intensyviai vykdo akciją „Gyvenkime saugiai“, kurios metu gyventojų būstuose įvertinamas šildymo įrenginių stovis, elektros instaliacijos būklė, gyventojams duodami patarimai dėl jų būstų gaisrinės būklės gerinimo, atsakoma į gyventojų klausimus gaisrinės saugos tematika, dalinamos gaisrinės saugos atmintines. Gyventojus, norinčius ugniagesių konsultacijos gaisrinės saugos klausimais ar patarimo dėl būsto gaisrinio stovio gerinimo bei pageidaujančius ugniagesių apsilankymo jų būstuose, prašome skambinti tel. 34 043. Geriau savo būstu pasirūpinti iš anksto, nes išvengti gaisro lengviau nei jį užgesinti.
Ugniagesiai primena, kad medines pastato konstrukcijas, kurios liečiasi su krosnimi, dūmtraukiu reikia apsaugoti nedegių medžiagų perskyromis arba palikti tarpus. Jei anksčiau įrengtos krosnys ar dūmtraukiai liečiasi su medinėmis konstrukcijomis, šį pažeidimą būtina nedelsiant šalinti. Dūmtraukis turi būti padengtas tinko sluoksniu ir išbalintas. Periodiškai reikia atidžiai apžiūrėti dūmtraukį. Ant nesandaraus dūmtraukio, kai jis padengtas tinko sluoksniu ir išbalintas, matosi juodos dėmės. Tai reiškia, kad dūmtraukis nesandarus. Tokiu atveju krosnį kurti draudžiama. Dūmtraukį reikia remontuoti.
Primename, kad dūmtraukiai valomi ne tik prieš šildymo sezono pradžią, bet ir jo metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Rekomenduojama dūmtraukius valyti dar dažniau – ne rečiau kaip kartą per du mėnesius. Daugelis dūmtraukio valymą supranta vien tik kaip suodžių išsėmimą pro tam skirtą angą dūmtraukio apačioje, bet to neužtenka. Pirmiausia specialiu vieliniu šepečiu suodžiai nuvalomi nuo dūmtraukio sienelių, o tik po to išsemiami. Smalingus suodžius, susikaupusius ant dūmtraukio sienelių, iš dalies galima pašalinti deginant krosnyje bulvių lupenas ar specialius miltelius. Užsidegus dūmtraukyje suodžiams (tai suprasite iš stipraus ūžesio), užgesinkite ugnį kūrykloje (rekomenduojama smėliu), degančius suodžius gesinkite pro dūmtraukio viršų pildami vandenį. Kiekvienoje sodyboje turi būti pristatomosios kopėčios, siekiančios pastato stogą, o ant stogo rekomenduojama įrengti kopėčias, siekiančias stogo kraigą.
Rekomenduojame degią sieną ar pertvarą prie krosnies pakuros užkloti 25 mm storio tinko sluoksniu arba apkloti metaliniu lakštu, o po juo padėti 10 mm storio nedegią medžiagą (veltinį, įmirkytą molyje, akmens vatą ir pan.) taip, kad būtų apsaugotas plotas nuo grindų iki 250 mm aukščiau pakuros durelių. Pakura turi būti su durelėmis. Medines grindis po krosnies pakuros durelėmis reikia uždengti metaliniu 700 × 500 mm lakštu.
Draudžiama palikti be priežiūros kūrenamas krosnis ir palikti jas prižiūrėti mažamečiams vaikams, kūrenti krosnis su netvarkingomis bei atidarytomis pakuros durelėmis, džiovinti ir laikyti degias medžiagas prie krosnių arba ant jų, laikyti kurą prie pakuros, įkurti krosnį degiais skysčiais.
Nesilaikant šių reikalavimų įvyksta ypač skaudžios nelaimės, nes dažniausiai nukenčia gyvenamasis sektorius, žmonės lieka be pastogės, sudega jų vertingiausias turtas. Kiekvieno namo savininko, valdytojo pareiga pačiam rūpintis savo turtu, ir geriausia tai daryti iš anksto, nes laikantis elementarių reikalavimų ir protingai elgiantis su ugnimi galima išvengti skaudžių nelaimių.
Kilus gaisrui ir nustačius priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus, asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn.

PAGD prie VRM Panevėžio PGV Pasvalio PGT inspektoriaus informacija

Dalintis Facebook