Valykime dūmtraukius

Besibaigiantį šildymo sezoną visada lydi gaisrai, kurių priežastys yra nevalyti, neteisingai įrengti ir nesandarūs dūmtraukiai. Užsidegus kaminuose suodžiams, ugnis pro nesandarius dūmtraukius išplinta į pastato pastoges, palėpes ar tiesiog užsiliepsnoja šalia dūmtraukių esančios medinės pastato konstrukcijos. Šildymo sezonui einant į pabaigą tokių gaisrų  padaugėja, nes visą šildymo sezoną kūrenant krosnis, dūmtraukiai  užsineša suodžiais. Norint išvengti tokių nelaimių, būtina žinoti ir laikytis esminių gaisrinės saugos reikalavimų įrengiant ir eksploatuojant dūmtraukius bei krosnis ir laiku valyti dūmtraukius.

Medines pastato konstrukcijas, kurios liečiasi su krosnimi, dūmtraukiu reikia apsaugoti nedegių medžiagų perskyromis arba palikti tarpus. Jei anksčiau įrengtos krosnys ar dūmtraukiai liečiasi su medinėmis konstrukcijomis, šį pažeidimą būtina nedelsiant šalinti. Dūmtraukis turi būti padengtas tinko sluoksniu ir išbalintas. Periodiškai reikia atidžiai apžiūrėti dūmtraukį. Ant nesandaraus dūmtraukio, kai jis padengtas tinko sluoksniu ir išbalintas, matosi juodos dėmės. Tai reiškia, kad dūmtraukis nesandarus. Tokiu atveju krosnį kurti draudžiama. Dūmtraukį reikia remontuoti.

Primename, kad dūmtraukiai valomi ne tik prieš šildymo sezono pradžią, bet ir jo metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Rekomenduojama dūmtraukius valyti dar dažniau – ne rečiau kaip kartą per du mėnesius. Daugelis dūmtraukio valymą supranta vien tik kaip suodžių išsėmimą pro tam skirtą angą dūmtraukio apačioje, bet to neužtenka. Pirmiausia specialiu vieliniu šepečiu suodžiai nuvalomi nuo dūmtraukio sienelių, o tik po to išsemiami. Smalingus suodžius, susikaupusius ant dūmtraukio sienelių, iš dalies galima pašalinti deginant krosnyje bulvių lupenas ar specialius miltelius. Užsidegus dūmtraukyje suodžiams (tai suprasite iš stipraus ūžesio), užgesinkite ugnį kūrykloje (rekomenduojama smėliu), degančius suodžius gesinkite pro dūmtraukio viršų pildami vandenį. Kiekvienoje sodyboje turi būti pristatomosios kopėčios, siekiančios pastato stogą, o ant stogo rekomenduojama įrengti kopėčias, siekiančias stogo kraigą.

Rekomenduojame degią sieną ar pertvarą prie krosnies pakuros užkloti 25 mm storio tinko sluoksniu arba apkloti metaliniu lakštu, o po juo padėti 10 mm storio nedegią medžiagą (veltinį įmirkytą molyje, akmens vatą ir pan.) taip, kad būtų apsaugotas plotas nuo grindų iki 250 mm aukščiau pakuros durelių. Pakura turi būti su durelėmis. Medines grindis po krosnies pakuros durelėmis reikia uždengti metaliniu 700 × 500 mm lakštu.

Draudžiama palikti be priežiūros kūrenamas krosnis ir palikti jas prižiūrėti mažamečiams vaikams, kūrenti krosnis su netvarkingomis bei atidarytomis pakuros durelėmis, džiovinti ir laikyti degias medžiagas prie krosnių arba ant jų, laikyti kurą prie pakuros, įkurti krosnį degiais skysčiais.

Nesilaikant šių reikalavimų įvyksta ypač skaudžios nelaimės, nes dažniausiai nukenčia gyvenamasis sektorius, žmonės lieka be pastogės, sudega jų vertingiausias turtas. Kiekvieno namo savininko, valdytojo pareiga pačiam rūpintis savo turtu, ir geriausia tai daryti iš anksto, nes laikantis elementarių reikalavimų ir protingai elgiantis su ugnimi galima išvengti skaudžių nelaimių.

Kilus gaisrui ir nustačius gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus, asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn.

Panevėžio PGV Pasvalio PGT informacija