PASVALIO RAJONO
SAVIVALDYBĖ
Pasvalio rajono savivaldybės administracija
Biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių
asmenų registre
Įmonės kodas 188753657
Rugsėjo 9 d. Pasvalio rajono savivaldybės administracijoje vyko išplėstinis Pasvalio rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro (toliau – ESOC) posėdis, kuriame pristatyti Pasvalyje, Kęstučio gatvėje, atliktų giluminių žemės sluoksnių gręžinių rezultatai ir diskutuota apie galimus tolesnius veiksmus.
ESOC posėdyje dalyvavo ne tik ESOC nariai, bet ir AB „Kelių priežiūra“, UAB „Pasvalio vandenys“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovai, inžinerinius geologinius tyrimus atlikusios įmonės UAB „Geotestus“ specialistai bei smegduobės sugadinto gyvenamojo namo savininkas, LNK ir TV3 televizijų žurnalistai.
UAB „Geotestus“ specialistai pristatė tyrimų eigą ir gautus rezultatus. Kęstučio gatvės teritorijoje atliktų 12 gręžinių rezultatai rodo, kad gilesniuose žemės sluoksniuose (10–15 metrų gylyje) vietomis yra tuštumų ir pakankamai didelių gipso uolienos sluoksnių, o tai leidžia manyti, kad smegduobės šioje vietoje vis dar gali formuotis. Pagrindinis klausimas, neraminęs daugelį dalyvavusių posėdyje, kada galima tikėtis naujų įgriuvų, taip ir liko neatsakytas: kadangi smegduobių formavimasis yra gamtinis reiškinys, priklausantis nuo daugybės gamtinių faktorių (iškritusio vandens kiekio, sausrų, giluminių žemės uolienų (gipso klodų) tirpimo greičio ir pan.), numatyti, kada ir kur atsivers naujos įgriuvos, praktiškai neįmanoma.
Geologų rekomendacijos išlieka tos pačios – reikia stebėti aplinką, paviršinio žemės sluoksnio pokyčius. Geologai rekomendavo po Kęstučio gatve (šalia namo Nr. 26) tyrimų metu nustatytas esančias tuštumas užpildyti mišiniais, stabilizuojančiais giluminį gruntą. Kokie tai mišiniai ir kas labiausiai tiktų šiai vietai, geologai pasiūlė pasitarti su įmonėmis ir specialistais, dirbančiais toje srityje. Geologai taip pat patikino, kad žmonėms šia gatve vaikščioti nėra pavojinga, tačiau reikia imtis veiksmų sutvirtinti kelio dangą, kad sunkesnis (pvz., specialiųjų tarnybų transportas) galėtų esant poreikiui pasiekti namus, esančius Kęstučio gatvėje.
Kęstučio g. 26 namą reikia nugriauti. Jei po namu yra ertmių – jas reikia užpilti bei sulyginti žemės paviršių. Savivaldybės administracija Kęstučio g. 26 namo savininkui jau yra skyrusi finansinę paramą, planuoja prisidėti prie ir namo nugriovimo bei atliekų sutvarkymo.
UAB „Geotestus“ specialistai siūlo visiems Pasvalio rajono gyventojams, nesvarbu, kurioje rajono dalyje gyvenantiems ir planuojantiems statyti įvairius statinius, vadovautis šia taisykle: pirmiausia atlikti geologinius žvalgymus, tik tada, pagal žvalgymų/tyrimų rezultatus, projektuoti ir planuoti statybas. O projektuotojai, statybininkai ir ekspertai turėtų atsižvelgti į Šiaurės Lietuvos karstinio regiono ypatumus ir planuoti statybas remiantis ilgamete tokių regionų statinių statybos patirtimi.
Savivaldybės meras pažymėjo, kad nors šiuo metu geologiniai tyrimai nėra privalomi, jie išlieka itin svarbūs gyventojų saugumui. Teisiniai pakeitimai, palengvinę statybų procesus, sumažino ir statybų kainą (geologiniai tyrinėjimai vidutiniškai kainuoja apie 6 tūkst. Eur), tačiau nesprendžia su karstiniais reiškiniais susijusių rizikų.
Smegduobės Pasvalio ir Biržų rajonuose vis tiek kartas nuo karto atsiveria. Lieka tik pasidžiaugti, kad dar nėra buvę atvejų, jog būtų tiesiogiai nukentėję žmonės, nors turtas dažnai lieka sugadintas nepataisomai.
Geologai ir Savivaldybės meras mano, kad būtina svarstyti galimybę atnaujinti valstybės programą, kuri kompensuotų gyventojams geologinių tyrimų išlaidas. Šiuo klausimu planuojama kreiptis į atitinkamas ministerijas.
Gyventojai, norintys sužinoti, kokio smegduobių atsivėrimo aktyvumo zonoje yra sklypas, gali atsiversti žemėlapį, kuriame yra nustatytos Šiaurės Lietuvos karstinio regiono intensyvaus karsto žemės, priskiriant karstinių reiškinių intensyvumo grupėms.
Žemėlapį rasite ČIA (.pdf formatu).
Savivaldybės administracijos informacija