Paieška
lt en

Kai piešia vaikai...

2020-02-20

Kai piešia vaikai, gali nutikti ypač smagių akimirkų. Kada visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ Pasvalio vaikų dienos centro „Visada kartu“ vaikai, drauge su Žilpamūšio daugiafunkcinio centro „Mūšos žuveliokai“ vaikais, dar žiemą susikaupę palinko prie piešimo lapų, nė vienas nenumanė, koks nuotykis jų laukia. Šių vaikų dienos centrų vaikus jau keleri metai sieja draugystė ir bendros kelionės, remiamos visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“. Šį kartą centrų auklėtiniai laimėjo Benu vaistinės skelbtą svajonių piešimo konkursą ir buvo apdovanoti trijų dienų kelione po kaimyninę šalį Latviją. Galime tik pasidžiaugti jog privatus verslas prisideda prie neformalaus vaikų ugdymo, skatina juos plačiau atverti akis į pasaulį.
Tad liepos 15 dieną į didžiulį autobusą sugužėjo net dvidešimt vaikų iš abiejų dienos centrų kartu su lydinčiomis centrų darbuotojomis. Visiems jaukiai įsikūrus, su mikrofonu rankoje žvaliai pasilabino gidas Marius: jis papasakojo, ką per trijų dienų kelionę ketinama pamatyti, kokių taisyklių reikia laikytis, ir pažadėjo, kad, jei jo bus atidžiai klausomasi, bus ne tik atsakyta į klausimus, bet ir vaikai gaus dovanų. Kol pro autobuso langus liejosi panašūs į Lietuvos laukų su kaimo sodybomis ir miškų vaizdai, gidas mokė vaikus latvių kalbos: pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti. Buvo kalbama, kaip glaudžiai susiję latvių ir lietuvių kultūros: kalbų panašumas, tas pats teritorijos prisišliejimas prie Baltijos jūros. Jaunieji keliautojai susidomėję mokėsi naujų žodžių, klausėsi pasakojimo apie artimą kraštą, ir visai nepastebimai priartėjo Ryga su grakščiu ant trijų atramų aukštyn iškilusiu televizijos bokštu. Kelionės laiko užteko, kad jau visi žinotų, jog Latvijos teritorija yra suskirstyta į tris regionus – Kurzemą, Vidzemę ir Latgalą, kuriuos simbolizuoja trys žvaigždės, jas buvo galima pamatyti virš čia pat iškilusių aukštų pastatų. Bevaikščiojant po įspūdingos architektūros miestą, gidas pasakojo jo istoriją; vaikai sužinojo, kad Ryga įkurta dar 1201 metais. Diena nesibaigė pasivaikščiojimu po miestą – visi, gardžiai papietavę užsakytame restorane, autobusu nukeliavo į Jūrmalos miestelį, kur įsikūrė viešbutyje „Daina“. Oras džiugino, saulės ir šilumos lydima komanda, jau gerokai po pietų, patraukė pėstute į paplūdimį, kur galėjo pasimėgauti saule, smėliu ir jūros vandeniu.
Antra diena pasitiko su netikėtu iššūkiu: iš pat ryto pasipylė šiltas vasaros lietus, bet tai nesugadino dienos plano – apsilankyti Rygos zoologijos sode (ne veltui sakoma: blogo oro nėra – tik netinkama apranga). Vadovės greitai miesto prekybos centre nupirko neperšlampamus apsiaustus; pačios apsirengė mėlynais, o vaikus aptaisė žaliais lietpalčiais – taip visi linksmai tęsė pažintinę kelionę. Lietus netrukus aprimo, tik švelniai dulksnojo, tai netrukdė vaikščiojančioms po aptvarus ilgakaklėms žirafoms, masyviems buivolams, simpatiškoms surikatoms. Didžiausio vaikų susidomėjimo sulaukė pačiame zoologijos sodo gale gyvenantis aligatorius. Keliaujant autobusu atgal į Jūrmalą, gidas klausinėjo vaikų, ką jie prisimena iš jo pasakojimų ir buvo maloniai nustebintas, kad šie išmoko visų trijų regionų pavadinimus latvių kalba, o juk tai ne nuo pat mažų dienų girdima Aukštaitija, Žemaitija, Suvalkija, Dzūkija. Tad visi buvo apdovanoti prizais: vaikiškais mediniais akiniais su spalvinimo priemonėmis, kuriuos patys galėjo ir nusispalvinti, taip pat spalvinimo knygelėmis su kelionės vaizdais. Po sočių pietų, nurimus lietui, smalsūs turistai iškurnėjo į Jūrmalos miestelį, kur užkopė į apžvalginį bokštą, suposi sūpuoklėse, karstėsi kituose atrakcionuose, apžiūrinėjo suvenyrų gausą ir pirko lauktuves namiškiams. Populiariausi pasirodė magnetukai su istoriniais Latvijos pastatais, nes juos gali smagiai prisispausti ir prie savo šaldytuvo, ir mielam draugui ar laukiančiai močiutei padovanoti. O pavakarys smagiai praleistas plaukiojant erdviame viešbučio baseine ir šokinėjant po burbulines šiltas vonias.
Paskutinė diena, galima sakyti, įrėmino visą išvyką: 1973 metais įsteigtame didžiausiame Latvijoje Gaujos nacionaliniame parke, kurio plotas užima 917 kvadratinių kilometrų, persikėlusi keltuvu per ilgiausią Latvijos upę Gaują, apžiūrėjusi pilis, olas, visa komanda susipažino su romantiškąja Meilės ola. Šią olą supa legenda apie jauną merginą, vardu Maja, dar kitaip vadinama Turaidos Rože, kuri apgaule atviliota į olą tegalėjo atiduoti garbę arba pasirinkti mirtį. Pasak legendos, mergina pasirinko mirtį, taip įrodydama ištikimybę savo mylimajam, todėl ši ola ir vadinama Meilės vardu, o šių dienų latvių jaunavedžiai atvyksta prisiekti vienas kitam santuokinės ištikimybės. Maja Latvijoje traktuojama kaip etikos, moralės ir ištikimybės simbolis, kasmet gegužės 10 d. Latvijoje netgi minima Majos diena.
Vykstant atgal į Lietuvą, autobuse netrūko įspūdžių, tačiau visų svarbiausia – pozityvios emocijos ir sustiprėjęs bendruomeniškumo jausmas. Kelionės metu visi susibičiuliavo, pasijuto tarsi viena šeima, ir skirtingų dienos centrų vaikai, kaip ir jų vadovės, šiltai glėbesčiavosi ir linkėjo vieni kitiems naujų susitikimų. Štai tokia graži vasara gali būti, kai vaikai piešia, tad dabar belieka laukti naujų piešinių su kelionės įspūdžiais.
Didžiausia padėka už kelionės organizavimą visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vaikų dienos centrų ir padalinių skyriaus projektinių veiklų specialistei Irenai Andrijevskajai, Pasvalio dienos centro „Visada kartu“ vadovei Gražinai Sakalauskienei, socialinėms darbuotojoms Audronei Stankevičienei ir Editai Murauskienei, Žilpamūšio daugiafunkcinio centro „Mūšos žuveliokai“ vadovei Onai Šližienei, gidui Mariui, vairuotojui Viačeslavui.

Maloniais įspūdžiais pasidalijo Daina Goštautienė, Žilpamūšio kaimo bibliotekininkė, daugiafunkcio centro partnerė, lydėjusi vaikus į kelionę.

Dalintis Facebook