Laikas į mokyklą

„Laikas į mokyklą“... Šie žodžiai labiau baugina būsimus pirmokų tėvelius negu jų vaikus. Kuprinė, sportinė apranga, rašymo reikmenys, pratybų sąsiuviniai, svarstymai, koks bus mokytojas, kokia mokykla... Daug įvairiausių rūpesčių sukasi tėvų galvose.
STOP! Svarbiausia – vaikas. Ne nuo kuprinės grožio ar firminės sportinės aprangos, o nuo Jūsų vaiko nusiteikimo, psichologinio ir socialinio pasiruošimo priklausys sėkmingas mokyklinis startas.

Mokslininkai išskiria šiuos svarbiausius brandumo mokyklai komponentus:

Socialinis emocinis brandumas: savęs suvokimas ir savigarba; elementari savikontrolė, susivaldymas; gebėjimas gyventi greta kitų: bendravimas, bendradarbiavimas, atsakomybė.

Intelektinė branda: aktyvus domėjimasis pasauliu; jautrumas vaizdams, garsams, žodžiams; geri darbinės atminties įgūdžiai; probleminio loginio mąstymo pradmenys; išlavėjusi kalba; gebėjimas įsivaizduoti, bandymas kurti.

Nuostata ir pasirengimas tapti mokiniu: nusiteikimas eiti į mokyklą; domėjimasis knygomis; pasirengimas rašymui; elementarūs matematiniai vaizdiniai.

Mokymasis – sunkus, nuoseklus, sistemingas darbas. Septynmetis kloja pamatus būsimam savo gyvenimui. Nuo tų pamatų priklausys jo ateitis. Sėkmingo mokymosi formulė – darnus mokinio, tėvų ir pedagogų sutarimas, bendradarbiavimas. Beveik nebūna sunkumų, jei šios trys grandys geba sutarti, klausytis ir išgirsti, atjausti ir suprasti.

Gerai išsivystęs, taisyklingas kalbėjimas yra viena iš svarbiausių sėkmingą vaiko mokymąsi mokykloje nulemiančių prielaidų. Mokiniai, turintys kalbėjimo sutrikimų, labai sunkiai įgyja taisyklingos rašybos įgūdžius, sunkiau išmoksta skaityti. Tai trukdo vaikams mokytis matematikos ir gamtos pažinimo dalykų.

Jei vaikas darželyje lankė logopedines pratybas ir dirbo su logopedu, tikslinga tokią veiklą tęsti ir mokykloje. Čia labai svarbus tėvų, darželio ir mokyklos logopedų bendradarbiavimas. Tėveliai, nebijokite ieškoti pagalbos mokykloje!

Padėkite vaikams ruoštis į mokyklą:

- Raskite laiko kiekvieną dieną po 20 min. vaikams garsiai paskaityti kokį nors tekstą – žinoma, geriausiai tinka pasakėlė. Tokiu būdu lavėja vaiko girdimasis suvokimas, vaizduotė, vėliau jie padės lengviau formuotis skaitymo bei rašymo įgūdžiams.

- Vaikams, turintiems tarimo trūkumų, naudinga kasdienė lūpų, liežuvio mankšta. Ją, paaiškinus logopedui, tėvai galėtų atlikti kartu su savo mažaisiais namuose.

- Lavinkite vaiko rankytę. Čia tinka įvairios užduotys, kur reikia apvedžioti, nuspalvinti, apvesti, užbrūkšniuoti. Taip lavinama vaiko smulkioji motorika ir rankytė ruošiama rašymui. Tik nepalikite vaiko vieno atlikti šių užduočių – darykite kartu, surenkite varžybas, kas dailiau nuspalvins, kas teisingiau suvedžios ir pan.

- Nebijokite vaikams duoti žirklių ir leisti karpyti. Pastebėta, kad daugelis būsimų pirmokų nemoka taisyklingai laikyti žirklių ir kirpti. Skirkite laiko karpymui: tinka seni žurnalai, katalogai, popieriaus lapai su išpieštomis linijomis. Karpykite kartu su vaiku.

- Sekite vaiko kalbą. Netaisyklingai tariamus vaiko žodžius pakartokite patys, paprašykite, kad taisyklingai pakartotų vaikas.

- Paskatinkite vaiką būti kuo savarankiškesnį. Mokykite užsirišti batukus, užsisegti sagas, persirengti, apsivilkti sportinę aprangą. Labai svarbūs ir higienos įgūdžiai.

- Eidami pasivaikščioti, praeikite pro būsimo pirmoko mokyklą. Pasimokykite nueiti kelią nuo namų iki mokyklos.

- Kalbėkite su vaiku apie mokyklą. Papasakokite vaikui, kaip jūs ėjote į pirmą klasę, kokius jausmus išgyvenote, ką patyrėte, kokių buvo linksmų nuotykių.

- Įsiklausykite į vaiką. Gal jis nerimauja dėl būsimo pasikeitimo? Ieškokite pagalbos.

Svarbiausia – būkite ramūs patys ir formuokite vaiko norą eiti į mokyklą, o visa kita išmokstama.

Pagal įvairią literatūrą ir informacinius šaltinius parengė
Pasvalio rajono savivaldybės Švietimo pagalbos tarybos
logopedė metodininkė Andromeda Baršauskienė