Dėl vėjo elektrinių galimo poveikio visuomenės sveikatai

Pasvalio rajono savivaldybės taryba 2022 m. vasario 23 d. posėdyje nusprendė kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 2 priedo „Gamybinių objektų sanitarinės apsaugos zonų dydis“ pakeitimo. Siūloma pakeisti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo „2 priedo „Gamybinių objektų sanitarinės apsaugos zonų dydis“ 48.4 papunktį ir nustatyti didesnį vėjo elektrinių, kurių įrengtoji galia 2 MW ir didesnė, sanitarinės apsaugos zonos dydį, t. y. vietoj esamo 440 m dydžio nustatyti 1000 m dydį“. Kreipimasis inicijuotas atsižvelgiant į tai, kad Pasvalio rajono savivaldybės taryba 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T1-230 „Dėl Pasvalio rajono savivaldybės dalies teritorijos (Pušaloto miestelio, Šedeikonių, Kauklių, Valmonių, Kidžionių kaimų, Kruopinės viensėdžio, Buojaragio, Pabuojų, Matkūnų, Jaciūnų kaimų, Daukučių viensėdžio pagal parengtą schemą) atsinaujinančių išteklių energetikos – vėjo energetikos inžinerinės infrastruktūros plėtros specialiojo plano rengimo“ ir 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T1-231 „Dėl Pasvalio rajono savivaldybės dalies teritorijos (Pušaloto miestelio, Pušaloto viensėdžio, Orelių, Papiškių, Dičiūnų, Lavėnų, Smilgelių, Mikoliškio, Palėvenių, Sereikonių, Molynės, Toliūnų, Stumbriškio, Vytėnų kaimų pagal parengtą schemą) atsinaujinančių išteklių energetikos – vėjo energetikos inžinerinės infrastruktūros plėtros specialiojo plano rengimo“ nusprendė pradėti specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūras. Įvardintų sprendimų tikslas – sudaryti sąlygas atsinaujinančių išteklių energetikos – vėjo energetikos inžinerinės infrastruktūros plėtrai.

Priėmus aukščiau įvardintus sprendimus ir pradėjus specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūras, sulaukta didelio seniūnijų, kuriose yra planuojamos teritorijos, gyventojų nepasitenkinimo dėl aukščiau įvardintų Savivaldybės tarybos sprendimų atšaukimo. Gyventojai savo poziciją grindžia šiais motyvais: dėl vėjo jėgainių plėtros galimai ženkliai pablogės gyvenimo kokybė, sąlygos, galimas neigiamas poveikis gyventojų sveikatai.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsakyme pagal kompetenciją išdėstyta Aplinkos ministerijos specialistų nuomonė dėl įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „sanitarinės apsaugos zonų dydis nurodytas šiame įstatyme arba nustatomas asmens, planuojančio ir (ar) vykdančio ūkinę veiklą, pasirinkimu – tokiu atveju šis dydis nustatomas atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose. Jeigu poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliktas, nustatant sanitarinės apsaugos zoną taikomas pagal poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentus nustatytas sanitarinės apsaugos zonos dydis“, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad „planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu įvertinus konkrečios ūkinės veiklos galimą poveikį visuomenės sveikatai, šiame įstatyme nurodytas ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metu nustatytas sanitarinės apsaugos zonos dydis gali būti sumažintas arba padidintas laikantis šio straipsnio 3 dalyje nustatytų principų“. Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas yra įtvirtintas ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje.

Atsižvelgus į šias minėtų įstatymų nuostatas, svarstytina, ar kreipimesi pateiktas pasiūlymas atitinka teisėkūros tikslingumo principą.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsakyme nurodė, kad vienas iš visuomenės sveikatos saugos reikalavimų, apsaugantis visuomenės sveikatą nuo ūkinės veiklos keliamų visuomenės sveikatai darančių įtaką veiksnių galimo neigiamo poveikio arba sumažinantis šio poveikio riziką, yra reikalavimas ūkinės veiklos objektams nustatyti sanitarinės apsaugos zonas (Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnis). Sanitarinės apsaugos zonos nustatomos ūkinei veiklai ir (ar) objektams, nurodytiems Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Įstatymo 51 straipsnyje numatyti sanitarinės apsaugos zonų nustatymo principai ir kriterijai – sanitarinės apsaugos zona gali būti nustatoma pagal įstatyme nustatytus dydžius arba atsižvelgiant į prognozuojamą taršą atlikus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimą šių vertinimų dokumentuose. Įstatymo 51 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nustatant sanitarinės apsaugos zonas, ūkinės veiklos išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) aplinkos oro teršalų, kvapų, triukšmo ir kitų fizikinių veiksnių sukeliama žmogaus sveikatai kenksminga aplinkos tarša už sanitarinės apsaugos zonų ribų neturi viršyti ribinių užterštumo (ar kitokių) verčių, nustatytų gyvenamosios paskirties pastatų (namų), viešbučių, mokslo, poilsio, gydymo paskirties pastatų, su apgyvendinimu susijusių specialiosios paskirties pastatų, rekreacijai skirtų objektų aplinkai.

Informuojame, kad įstatymo 2 priedo 48 punkte vėjo elektrinių normatyviniai sanitarinės apsaugos zonos dydžiai nustatyti pagal pagrindinį vėjo elektrinių keliamą visuomenės sveikatai reikšmingą ir lemiantį sanitarinės apsaugos zonos dydį veiksnį – triukšmą. Įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sanitarinės apsaugos zonos nustatomos aplink stacionarius taršos šaltinius, esančius statiniuose ir (ar) įrenginiuose ar jų grupėse arba jiems skirtose teritorijose, kuriuose planuojama ar vykdoma ūkinė veikla ir (ar) objektai, arba aplink statinių ar įrenginių, kuriuose yra šioje dalyje nurodyti taršos šaltiniai, išorines atitvaras ar ribas (atsižvelgiant į ūkinės veiklos rūšį, taršos šaltinių išsidėstymą), taigi nustatant vėjo elektrinių grupių, parkų sanitarinės apsaugos zoną turi būti įvertinti visų vėjo elektrinių (taršos šaltinių) triukšmo tarša. Be to, Įstatymo 51 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu įvertinus konkrečios ūkinės veiklos galimą poveikį visuomenės sveikatai, šiame įstatyme nurodytas ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metu nustatytas sanitarinės apsaugos zonos dydis gali būti sumažintas arba padidintas laikantis šio straipsnio 3 dalyje nustatytų principų. Pažymėtina, kad planuojant pavienes vėjo elektrines, keletą vėjo elektrinių ar vėjo elektrinių parkus, bet kuriuo atveju prognozuojami triukšmo dydžiai neturi viršyti ribinių verčių, nustatytų Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“.

Vadovaujantis Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 23 straipsnio nuostatomis, teritorijų planavimo dokumentai, žemėtvarkos planavimo dokumentai, statinių projektai, pagal juos sutvarkyta aplinka ir pastatyti statiniai turi atitikti visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus, o šiuose procesuose dalyvaujantys minėtų dokumentų rengėjai, institucijos, įstaigos, kiti asmenys pagal kompetenciją turi užtikrinti, kad visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimai būtų vykdomi.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dalyvaudamas teritorijų planavimo, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, poveikio visuomenės sveikatos vertinimo, sanitarinės apsaugos zonos nustatymo, statybos ir kituose procesuose, pagal kompetenciją įvertina ir užtikrina minėtų dokumentų, statinių ir aplinkos atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams.

Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų nuomone, vėjo elektrinių sanitarinės apsaugos zonų nustatymo teisinis reglamentavimas yra pakankamas ir jį keisti netikslinga.

Kiti gyventojų ir kitų suinteresuotų asmenų grupių interesai turėtų būti įvertinti, suderinti ir išspręsti rengiant teritorijų planavimo dokumentus. Pažymėtina, kad vieni iš Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnyje numatytų teritorijų planavimo tikslų yra: derinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo teritorijoje sąlygų; kurti sveiką, saugią, darnią gyvenamąją aplinką ir visavertes gyvenimo sąlygas gyvenamosiose vietovėse; sudaryti sąlygas privačioms investicijoms, kuriančioms socialinę ir ekonominę gerovę, tinkamos kokybės gyvenimo sąlygas, o Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 15 straipsnyje numatyta, kad fizinio asmens, juridinio asmens ar jo padalinio ūkinės veiklos, galinčios turėti poveikį aplinkai, planavimas vykdomas pagal teritorijų planavimo dokumentus.