Deklaruojant pasėlius bus ir naujovių, ir painiavos

Šiandien tęsiame pasakojimą apie žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo naujoves. Deklaravimas prasidės balandžio 17 d. ir tęsis iki birželio 20 dienos. Pavėlavusieji deklaracijas dar galės pateikti iki birželio 30 dienos, bet kiekviena pavėluota darbo diena išmokos sumažins 1 procentu.

Ankstesniame straipsnyje kalbėjome apie bazinę išmoką, o šįkart pasakosime apie kitas – papildomą perskirstomąją (anksčiau vadinta pirmųjų ha), papildomą jaunųjų ūkininkų, susietąją už plotą, klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos (ekologinės sistemos) išmokas.

Perskirstomoji išmoka mokama deklaruojantiems mažiau nei 500 ha (nauja sąlyga) už deklaruotus pirmuosius 50 hektarų (buvo 30 ha) žemės ūkio naudmenų. Už pirmuosius 1–10 ha perskirstomoji išmoka bus 75 eurai už hektarą, už 11–20 ha – 81, už 21–30 ha – 95, už 30–50 ha – 108 eurai už hektarą. Taigi, bendra išmokos už pirmuosius 50 hektarų suma – 4670 eurų ir dar bazinė išmoka – 81 euras už kiekvieną hektarą. 

Jaunieji ūkininkai gali pasirinkti: išmoką pirmuosius hektarus toliau gauti 2014–2020 m. sąlygomis, t. y. už pirmuosius 90 ha po 87 eurus už hektarą, arba bet kada pradėti šią išmoką gauti naujomis sąlygomis, t. y.  už pirmuosius 70 hektarų po 137 eurus už hektarą, iki sueis penkeri metai. Apskaičiavimai rodo, kad naudingesnis būtų antrasis variantas.

Jaunasis ūkininkas savo pasirengimą ūkininkauti privalo pagrįsti bent vienu būdu:

• įgytu žemės ūkio ar veterinarijos srities išsilavinimu ar kvalifikacija (ne žemesnio kaip 3 kurso žemės ūkio ar veterinarijos sričių studijos);
• kompetencija, įgyta išklausius su žemės ūkio veikla susijusius mokymus;
• praktine ūkininkavimo patirtimi, įrodoma pateikiant dokumentus apie ne mažesnį kaip 1 metų nepertraukiamą ar 251 dienos sudarytą iš laikotarpių darbą žemės ūkio ir (arba) veterinarijos srityje; 
• ūkio įregistravimu Ūkininkų ūkių registre.

Susietoji parama bus mokama už vaisių, uogų, riešutų, atvirojo grunto ir šildomų šiltnamių daržovių, baltyminių augalų, sėklinių bulvių, cukrinių runkelių auginimą, priklausomai nuo jų ploto.

Šildomų šiltnamių daržovėms sumažėjo ploto reikalavimas nuo 0,5 ha iki 0,1 ha

Bendrai deklaravus didesnį kaip 3 ha plotą vaisių, uogų, atvirojo grunto daržovių arba 1 ha riešutų, reikės pateikti užauginto derliaus įrodymus.

Norint gauti Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos (ekologinės sistemos) išmoką  privaloma pasirinkti mažiausiai tris veiklas, iš kurių bent 1 negamybinė veikla ir bent 2 gamybinės veiklos (išskyrus ekologiškai ūkininkaujančius, kurie gali rinktis ne daugiau 2 gamybinių veiklų, išskyrus veiklą „Sertifikuotos sėklos naudojimas“)

Gamybinėmis  veiklomis įvardijama augalų kaita, tarpiniai pasėliai, sertifikuotos sėklos naudojimas, neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos.

Negamybinėms veikloms priskiriam kraštovaizdžio elementų priežiūra, trumpaamžių medingųjų augalų, daugiamečių žolių juostos (gali būti ir laukai), ariamųjų durpžemių keitimas pievomis, eroduotos žemės keitimas pievomis, žaliasis pūdymas (pagal GAAB 8 reikalavimus).
Pasirinktai negamybinei veiklai būtina skirti ne mažiau kaip 5 proc. deklaruotos ariamosios žemės.

Šie reikalavimai netaikomi, kai:

• deklaruojama iki 10 ha ariamosios žemės;
• daugiau kaip 75 proc. ariamosios žemės yra pievos iki 5 m., žaliasis pūdymas, ankštiniai augalai;
• daugiau kaip 75 proc. paramai tinkamo ploto yra pievos iki 5 m. ir daugiametės pievos.

Renkantis vien tik negamybines veiklas, gamybinių veiklų rinktis neprivaloma.

Ūkininkas gali rinktis ar su programa „Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos“ jis dalyvaus visame savo deklaruotame žemės plote, ar tik jo dalyje. Jei pasirinks dalį ploto, tik toje dalyje jis privalės vykdyti nustatytus reikalavimus ir tik už ją  galės gauti numatytas išmokas.

Pasirinkus gamybinę veiklą „Augalų kaita“ privaloma:

• kasmet auginti ne mažiau kaip 4 augalus, išskyrus uždaro grunto ir mišrius augalus, juodąjį pūdymą;
• nesėti to paties augalo dvejus metus iš eilės tame pačiame lauke;
• kasmet vienas iš augalų kaitos narių privalo būti ankštinių augalų rūšies, kuriai kasmet būtina skirti ne mažiau kaip 10 proc. pagal šią veiklą deklaruoto ploto;
• liucernas, dobilus galima deklaruoti iki 4 metų, jų nepersėjant ir skiriant ne mažiau kaip 10–20 proc. pagal šią veiklą deklaruoto ploto.

Per įsipareigojimų laikotarpį pirmaisiais metais deklaruoto ploto negalim sumažinti daugiau kaip 10 proc.

Dalyvaujant veikloje „Augalų kaita“ išmokos dydis – 57 eurai už hektarą.

Tarpinių augalų (įsėlio ar posėlio, ar tarpinių pasėlių per žiemą) auginimas.

Už tą patį plotą parama skiriama tik už vieną iš tarpinių augalų.

Tinkamas paramai plotas − ne mažesnis kaip 1 ha, ariamojoje žemėje.

Įsipareigojimai:

• po pagrindinių žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo nenuimti tarpinių augalų derliaus
• tarpinių augalų plotuose neganyti ūkinių gyvūnų;
• tarpiniams augalams nenaudoti augalų apsaugos produktų, mineralinių ir organinių trąšų;
• tarpiniai augalai negali kitais metais tapti pagrindiniais deklaruojamais augalais, išskyrus dobilus, liucernas, barkūnus, seradėles;
• ​tarpiniai pasėliai per žiemą (daugiametės ankštinės ir varpinės žolės, aliejiniai ar ankštiniai augalai, varpiniai javai ar mišinys, facelijos, grikiai) turi būti pasėti iki rugsėjo 1 d. ir išlaikyti iki kitų metų kovo 1 d.;
• įsėlis: įsėti iki liepos 1 d. (pluoštines kanapes – po birželio 30 d.) į pagrindinius žemės ūkio augalus ir po jų derliaus nuėmimo nepertraukiamai išlaikyti bent 8 savaites. Įsėlis turi būti matomas iki spalio 1 d., nebent po pagrindinio derliaus nuėmimo per 7 kalendorines dienas informuojama NMA, nurodant derliaus nuėmimo datą;
• posėlis: pasėti iki rugpjūčio 15 d. po pagrindinių žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo ir nepertraukiamai išlaikyti bent 8 savaites. Posėlis turi būti matomas iki spalio 10 d., Posėlį galima išlaikyti ir trumpiau nei iki spalio 10 d., jei jis nepertraukiamai išlaikomas dirvoje bent 8 savaites, o ūkininkas, pasėjęs posėlį, ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas el. paštu poselis@nma.lt ar mobiliąją programėle „NMA agro“ informuoja Agentūrą apie sėjos datą, nuo kurios bus skaičiuojamas posėlio išlaikymo dirvoje terminas.

Už tarpinių augalų hektarą mokama 139 eurų dydžio išmoka.

Parama už apsėjimą sertifikuota sėkla

Tinkamas paramai plotas − ne mažesnis kaip 0,5 ha, ariamojoje žemėje įskaitant ganyklas arba pievas.

Įsipareigojimai:​

• sėjai naudoti tik sertifikuotą sėklą;
• sėjant dobilus, liucernas, esparcetus, gargždenius, ožiarūčius, taip pat motiejukus, eraičinus, svidres, veikloje galima dalyvauti tik sėjos metais;
• einamųjų metų sėjai sertifikuotą sėklą įsigyti ne anksčiau kaip prieš 24 mėn. iki einamųjų metų paraiškų teikimo pabaigos;
• plotų, kuriuose pasėta sertifikuota sėkla, nenaudoti sėklos gamybai.

Už plotus, apsėtus sertifikuota sėkla, mokama 16 eurų už hektarą.

Parama už žemės dirbimą be plūgo (neapverčiant dirvos).

Tinkamas paramai plotas − ne mažesnis kaip 1 ha, ariamojoje žemėje, išskyrus pievas iki 5 m.

Įsipareigojimai:​ 

• einamaisiais metais (nuo sausio 1 d.) taikyti žemės dirbimo būdą be plūgo (neapverčiant dirvos);
• sėjant dobilus, liucernas, esparcetus, gargždenius, barkūnus, ožiarūčius, perluočius, veikloje dalyvaujama tik sėjos metais;
• veiklai einamaisiais metais naudotų plotų nesuarti nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki kitų metų kovo 15 d.

Dalyvaujant žemės dirbimo be plūgo veikloje, išmokos dydis – 66 eurai už hektarą.

Apie negamybines veiklas ir kraštovaizdžio elementų priežiūrą – kitame straipsnyje.

Žemės ūkio skyriaus ir žurnalistės Z. Magelinskienės informacija