Apie seniūniją

Joniškėlio miesto seniūnija

Vytauto g. 25, Joniškėlis LT-39305 Pasvalio r. sav. 

Seniūnijos centras – Joniškėlio miestas, nuo Pasvalio miesto nutolęs 20 kilometrų.

Seniūnijos teritorija užima 236 ha plotą, ribojasi su Joniškėlio apylinkių seniūnija. Seniūnijoje gyvena 1048 gyventojai, jos teritorijoje yra 19 gatvių.

Seniūnijoje dirba 19 darbuotojų: 1 valstybės tarnautojas, 2 darbuotojai, nepriskirti valstybės tarnautojų kategorijai, 16 komunalinio ūkio darbuotojų.

Seniūnijoje veikia:
- Pasvalio rajono Joniškėlio G. Petkevičaitės-Bitės gimnazija
- Pasvalio rajono Joniškėlio G. Petkevičaitės-Bitės Joniškėlio skyrius
- 24 vietų Pasvalio ligoninės Joniškėlio slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius
- VšĮ Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro Joniškėlio poliklinika (dirba stomatologas, 2 šeimos gydytojai)
- Pasvalio kultūros centro Joniškėlio kultūros namai
- Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos Joniškėlio skyrius
- Švč. Trejybės bažnyčia
- Kirpykla ir pora grožio salonų
- Maisto, ūkinių prekių ir gėlių parduotuvės
- Kavinė „Sigutės koldūninė“

JONIŠKĖLIO MIESTO HERBAS

Istoriniai duomenys. Joniškėlis (Pasvalio r.) yra įsikūręs apie 17 km į vakarus nuo Pasvalio, prie dešinio Mūšos intako, Mažupės upelio. Miesto vardas kilo iš asmenvardžio su mažybine priesaga -ėlis. 1915–1919 m. apskrities, 1919–1950 m. valsčiaus, 1950 –1959 m. rajono centras.

Nuo 17 a. vidurio šioje vietovėje buvo dvaras ir kaimas prie jo. Pirmąją bažnyčią 1684 m. pastatė tuometinė dvaro savininkė K. Puziniene. 18 a. pradžioje dvarą įsigijo Karpių giminė, valdžiusi jį apie 200 metų. 1736 m. dvaras per gaisrą sudegė. Kad greičiau atstatytų ugnyje prarastą turtą, J. I. Karpis kreipėsi į karalių, prašydamas prekymečių ir turgaus privilegijų. 1736 m. birželio 30 d. gautoje privilegijoje vietovė vadinama Janiškialias. Joniškėliui Augusto III privilegija leido „kuriamam miesteliui“ ruošti antradieninius turgus ir 3 prekymečius per metus. Atstatant dvarą buvo perplanuotas ir praturtintas ankstesnių savininkų įkurtas parkas. Sudegus senajai bažnyčiai, B. Karpis 1792 m. pastatė mūrinę Švč. Trejybės parapijos bažnyčią. Joniškėlio ir aplinkinių dvarų paveldėtojas L. Karpis 1808 m. atleido savo valstiečius nuo baudžiavos. Testamentu jis įgaliojo turto paveldėtojus dalį pajamų skirti parapinei mokyklai ir ligoninei įkurti. Skirdamas jų statyboms žemės sklypus, pabrėžė, kad mokykla jį naudotų daržo ir sodo darbų apmokymui. Šio mokomojo proceso priežiūra buvo pavesta Vilniaus universitetui. Ligoninė buvo pastatyta 1811 m. Joniškėlio parapinės mokyklos įkūrimo data yra 1810 m., tačiau mokslas joje prasidėjo 1811 m. sausio 2 d. Mokykla buvo dviklasė, mokslas klasėje trukdavo 2 metus. Pirmoje klasėje per dvejus metus vaikai įsisavindavo bendro lavinimo žinių: skaitymo, matematikos, braižybos. Antroje klasėje – trečius ir ketvirtus metus buvo mokoma, kaip vesti žemės ūkį. Buvo dėstomi augalininkystės, daržininkystės, sodininkystės, statybos pagrindai. Mokyklos vizitatorius nurodė, jog 1822 m. mokyklą lankė apie 40 vaikų. Po 1831 m. sukilimo pralaimėjimo mokykloje buvo nutrauktas žemės ūkio mokslų dėstymas, bet 1838 m. ji buvo pertvarkyta į žemesniąją agronomijos mokyklą. 19 a. viduryje Lietuvoje veikė tik Rietavo ir Joniškėlio specializuotos žemės ūkio mokyklos, Joniškėlyje buvo įsteigta mokomoji ferma, nes dvare buvo pavyzdinis galvijų ūkis, geros veislės veršeliais aprūpindavęs apylinkių ūkininkus. Apie 1860 m. mokykloje dirbo švietėjas, literatas, kalendorių leidėjas L. Ivinskis. Vėliau jis ligoninės vedėjo J. Petkevičiaus buvo pakviestas mokyti dukters Gabrielės – būsimos rašytojos, pedagogės, visuomenės veikėjos Petkevičaitės-Bitės, gyvenusios Joniškėlyje 1866–1909 metais. Petkevičių šeimoje lankydavosi rašytojos Žemaitė, Lazdynų Pelėda ir kt.

1897 m. Joniškėlyje buvo 670 gyventojų. 1899 m. liepos 1 d. miestelyje vėl atkuriama žemesnioji žemės ūkio mokykla, kuri pavadinama pirmojo fundatoriaus I. Karpio vardu. 1903 m. mokykla pradėjo dirbti prie Mažupės ir Mūšos santakos pastatytuose naujuose rūmuose. 1903–1907 m. mokykloje mokėsi būsimi žymūs mokslininkai St. Mastauskis ir P. Snarskis. Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui mokykla buvo uždaryta.

1918 m. atkuriant Lietuvos valstybę kovose su bolševikais skaitlingai ir aktyviai dalyvavo Joniškėlio partizanai, kurių karinis junginys buvo vadinamas „Joniškėlio respublika“. Partizanų buvo apie 850, o drauge su milicininkais – apie 1500 žmonių. A. Stapulionio vadovaujamame štabe buvo daugiau kaip 20 karininkų. 1919 m. balandyje junginys gynė apie 70 km ilgio fronto liniją – nuo Latvijos sienos iki Bernatonių kaimo prie Panevėžio. Prieš partizanų karines pajėgas veikė 3 bolševikų pėstininkų pulkai ir paskiri batalionai su artilerija. Nebodami priešų persvaros partizanai kovėsi su jais prie Vabalninko, Pušaloto, Saločių ir kt. Balandžio 30 d. bolševikai puolė visu frontu, bet buvo sumušti ir priversti trauktis. Susijungus su Lietuvos kariuomene, buvo išvaduotas Pandėlys, Rokiškis ir kitos vietovės. Vėliau Joniškėlio partizanų batalionas buvo įjungtas į reguliarios Lietuvos kariuomenės sudėtį.

Atsikuriančiai Lietuvos valstybei reikėjo žemės ūkio specialistų, išsilavinusių ūkininkų. 1920 m. atsikūrė Joniškėlio žemės ūkio mokykla, turėjusi 100 hektarų mokomąjį pienininkystės ūkį veislinių gyvulių, žemės ūkio technikos, veikė augalų selekcijos stotis su bandymų žemės sklypais. Valsčiaus centre dirbo savivaldybės administracija, paštas, policijos nuovada, girininkija, elektros stotis, motorinis ir vandens malūnai, lentpjūvė, plytinė, žemės ūkio kooperatyvas, pieninė, siaurojo geležinkelio stotis, parduotuvės ir kt. 1928 m. Joniškėlio parapijai priklausė 6 300 tikinčiųjų.

Bolševikų ir nacių okupacijos skaudžiai palietė Joniškėlio gyventojus. 1941 m. sovietai deportavo nemaža gyventojų. Naciai išžudė miestelyje gyvenusius žydus. Pokario metais apylinkėse veikė ir su bolševikiniais okupantais ginklu kovojo Lietuvos partizanai.

Ir karo metais veikusi žemės ūkio mokykla 1945 m. buvo pertvarkyta į žemės ūkio technikumą, ruošusį agronomus, zootechnikus, žemės ūkio mechanizatorius ir kt. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Aukštesniojoje žemės ūkio mokykloje buvo ruošiami finansininkai ir ekonomistai, namų ūkio, automašinų remonto, ekologinio ūkininkavimo ir kitų profesijų specialistai. Per 1945–1999 m. buvo įteikti 7783 šios mokyklos baigimo diplomai. 2005 m. sausyje Joniškėlyje gyveno 1 448 gyventojai. Veikia vidurinė mokykla, poliklinika, Lietuvos žemdirbystės instituto bandymų stotis, paštas, parduotuvės ir kt.

Joniškėlis istorinio herbo niekada neturėjo. Lietuvos heraldikos komisijoje, svarstant naujo herbo idėjas, kartu su miesto atstovais buvo gana ilgai galvota, kokie simboliai galėtų atspindėti turtingo istorine bei kultūrine praeitimi vietovės herbą. Buvo siūlymai pavaizduoti dvaro rūmus, parką, kolonas, Karpių giminės herbą, kitus objektus. Kadangi Joniškėlis nuo 19 a. pradžios buvo Šiaurės Lietuvos žemės ūkio mokymo centras, nuspręsta herbe pavaizduoti dobilo lapą ir tris žvaigždes, kurios primintų Karpių herbą. Giminės, suvaidinusios reikšmingą vaidmenį miesto kūrimosi ir vystymosi eigoje. Žvaigždės rodytų ir žemės ūkio mokyklos raidos etapus, iškilius žmones palikusius ryškų pėdsaką miesto ir šalies istorijoje.

Simbolių kalboje trilapis dobilas – Švenčiausiosios Trejybės, kuri krikščionybėje reiškia Dievą trijuose asmenyse, ženklas. Švenčiausiosios Trejybės titulo yra ir miesto bažnyčia. Dobilas – Šv. Patriko, Airijos globėjo atributas, ir šios valstybės nacionalinis augalas. Kituose kraštuose dobilas tai pavasario, gyvybingų jėgų simbolis.

Žvaigždės simbolizuoja dvasinės šviesos skverbimąsi per tamsą, aukščiausių idealų siekimą, Laisvę, patikimą vadovavimą.

Mėlyna skydo spalva heraldikoje reiškia ištikimybę, dievišką išmintį pastovumą ir sąžiningumą.

Dailininkas Juozas Galkus parengė Joniškėlio herbo etaloną. Jį Heraldikos komisija aprobavo 2005 m. sausio 13 d. (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 316).

Herbo aprašymas – mėlyname lauke vaizduojamas sidabrinis trilapis dobilas ir trys šešiakampės auksinės žvaigždės.