Paieška
lt en

Apie seniūniją

2023-09-08

Pušaloto seniūnija

Joniškėlio g. 16 A, Pušalotas, LT-39257 Pasvalio r. sav.


Seniūnijos centras – Pušaloto miestelis, nuo Pasvalio miesto nutolęs 23 kilometrus.

Seniūnijos teritorija užima 14187,5 ha plotą, ribojasi su Pumpėnų ir Joniškėlio seniūnijomis, Pakruojo ir Panevėžio rajonais. Seniūnijoje gyvena 1460 gyventojų, jos teritorijoje išsidėstę 39 kaimai. Didesnės gyvenvietės – Pušaloto mstl., Mikoliškio k. ir Deglėnų k. Seniūnijoje veikia Pumpėnų gimnazijos darželio Mikoliškio skyrius, Pušaloto ambulatorija, Deglėnų ir Mikoliškio medicinos punktai, Pasvalio kultūros centro Mikoliškio ir Pušaloto skyriai, Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos Pušaloto, Mikoliškio ir Deglėnų padaliniai. Pušaloto seniūnijos teritorijoje įsikūrusios Pušaloto, Mikoliškio ir Deglėnų bendruomenės. Seniūnija atlieka 114,72 km vietinių viešųjų kelių ir gatvių priežiūrą, 23,68 ha ploto viešųjų teritorijų tvarkymą seniūnijos gyvenvietėse, organizuoja gatvių apšvietimo tinklų eksploataciją Pušaloto, Mikoliškio, Deglėnų ir Kauklių gyvenvietėse, organizuoja Pušaloto miestelio veikiančių ir 12 neveikiančių kapinių priežiūrą.

Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia yra Pasvalio rajone, Pušaloto miestelyje, Dičiunų g. 2, 6 km į vakarus nuo Pumpėnų. Medinė. Pastatyta 1853 m. Liaudies architektūros formų. Bažnyčia liaudies architektūros formų, lotyniško kryžiaus plano (31,5x11,5 m), su trisiene apside, bokšteliu. Yra 3 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame stovi mūrinė varpinė. Bažnyčios klebonas Virgilijus Luima.

Pušaloto seniūnijoje yra 12 darbuotojų: 2 valstybės tarnautojai ir 10 darbuotojų su kuriais sudarytos darbo sutartys.


Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. IK-1752 patvirtintas Pasvalio rajono Pušaloto miestelio herbas.

Rašytiniuose šaltiniuose Pušaloto gyvenvietės vardas minimas nuo XVII a. pradžios. Šalies valdovo Vladislovo Vazos nurodymu, 1639 m. buvo pastatyta Pušaloto bažnyčia. 1644 m. miestelis gavo savaitinio turgaus privilegiją. 1863 m. prie Pušaloto vyko smarkios kunigo Antano Mackevičiaus vadovaujamų sukilėlių kautynės su caro kariuomene. Pušaloto apylinkių knygnešiai pasiaukojamai platino lietuvišką spaudą. Kurį laiką Pušalote kunigavo garsus tautosakininkas, etnografas Antanas Juška. Jis surinko ir užrašė apie 7 tūkstančius liaudies dainų, aprašė pušalotiečių ir kitų vietovių gyventojų vestuvių papročius. Tarpukariu Pušalotas buvo valsčiaus, tarybiniais metais – apylinkės, dabar – seniūnijos centras. Pušaloto vietovės pavadinimas kildinamas nuo pušies, nes apylinkės garsėja savo brandžiais pušynais. Legenda pasakoja, kad kartą karštą vasaros dieną pamiškėje mergina pjautuvu kirtusi rugius. Staiga iššokusi gyvatė apsivijo ranką. Mergina iš baimės sušukusi: „Jėzau, Marija!“ Tuomet pušyje pasirodžiusi Dievo Motina ir nusivijusi gyvatę.

Ši legenda tapo Pušaloto herbo sukūrimo dingstimi.
Herbo etaloną sukūrė garsus dailininkas Juozas Galkus. Žaliame lauke, atskirtame nuo sidabrinės skydo papėdės pušų šakelių juosta, auksinė Švč. Mergelės Marijos monograma.