Apie seniūniją

Saločių seniūnija

Vytauto g. 9, Saločiai, LT-39423 Pasvalio r. sav.

Saločių seniūnija – tai šiaurinis Lietuvos pasienio kraštas, Pasvalio rajono savivaldybės administracinis-teritorinis vienetas, veikiantis kaip strateginiai „šiauriniai Lietuvos vartai“ ir neatsiejama 1989 metų Baltijos kelio istorinė dalis. Seniūnijos centras – abipus Mūšos upės įsikūręs vaizdingas Saločių miestelis, nutolęs nuo Pasvalio 23 kilometrus.

Seniūnija yra Pasvalio rajono savivaldybės administracijos struktūrinis teritorinis padalinys, veikiantis tam tikroje savivaldybės teritorijos dalyje. Seniūnijos aptarnaujamos teritorijos ribas savo sprendimu nustato savivaldybės taryba.

Saločių seniūnijos misija – savo administraciniame padalinyje padėti įgyvendinti Vietos savivaldos įstatyme administracijai pavestus uždavinius, veikti pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus seniūnijos veiklos nuostatus, organizuoti ir užtikrinti efektyvų savarankiškų ir valstybės deleguotų funkcijų vykdymą, apibendrinti seniūnijos gyventojų pastabas ir pasiūlymus ir siekti juos įgyvendinti.

Saločių seniūnija įsikūrusi Pasvalio rajono šiaurinės dalies rytuose ir užima 16037 ha teritoriją. Seniūnija tiek teritorijos dydžiu, tiek gyventojų skaičiumi yra viena didžiausių Pasvalio rajone. 

Seniūnija skaičiais

• Teritorijos plotas: apie 16 037 ha (arba 154 kv. km).
• Gyventojų skaičius: apie 1993 gyventojus.
• Gyvenvietės: 1 miestelis, 40 kaimų ir 9 viensėdžiai.
• Didesni kaimai: Kubiliūnai, Raubonys, Puodžiai, Puškonys, Žadeikoniai ir Žilpamūšis.

Geografinė padėtis ir infrastruktūra

Seniūnija šiaurėje tiesiogiai ribojasi su Latvijos Respublika, o rajone – su Krinčino, Namišių, Pasvalio apylinkių bei Vaškų seniūnijomis. Vietovė pasižymi itin patogia logistine padėtimi, kadangi ją kerta tarptautinė automobilių magistralė „Via Baltica“ (A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga). Krašto gamtinį karkasą formuoja per teritoriją vingiuojanti Mūšos upė bei jos intakas Bėrė, o abiejose upės pusėse išsidėsčiusį Saločių miestelį jungia istorinis S. Dariaus ir S. Girėno tiltas.

 Istorinė retrospektyva

Pradiniai šaltiniai: Saločiai rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti 1514 m., kai buvo įsteigta vietos parapija.

Strateginės kautynės: 1703 m. kovo 19 d. šalia miestelio įvyko istorinis Saločių mūšis tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos kariuomenių.

Laisvės kovos: Kraštas žymus spaudos draudimo laikotarpio knygnešių veikla, aktyviu partizaniniu pasipriešinimu po Antrojo pasaulinio karo bei tragiškais 1991 m. gegužės 22 d. įvykiais, kuomet sovietų omonininkai užpuolė Saločių pasienio punktą.

Oficialus herbas: 2012 m. LR Prezidentės dekretu patvirtintas Saločių herbas, kuriame pavaizduota auksinė sparnuota pergalės deivė.

Įstaigos, verslas ir bendruomenės

Seniūnijoje išplėtotas žemės ūkis, smulkusis verslas bei paslaugų sektorius:

Sveikata ir saugumas: Veikia Saločių ambulatorija, Raubonių bendrosios praktikos gydytojo kabinetas ir Pasvalio r. savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Saločių komanda.

Švietimas ir kultūra: Saločių Antano Poškos pagrindinė mokykla (joje veikia krašto muziejus bei Dailės galerija), kultūros centras ir biblioteka.

Aktyvus vietos verslas: Žemės ūkio bendrovės („Saločių“, „Draugystės“, „Kiemelių“), kooperatyvas „Mūšos aruodai“, UAB “Idavang” stambios gyvulininkystės bei prekybos įmonės, pakelės kavinės, viešbučiai, degalinės bei vietinis mini zoologijos sodas.

Nevyriausybinis sektorius: Gyventojus vienija veiklios, Saločių miestelio, Puškonių, Raubonių, Žilpamūšio kaimo bendruomenės.

Lankytini objektai seniūnijoje

1. Saločių Šv. Juozapo bažnyčia – mūrinė bažnyčia, po karo gaisrų 1945 m. kūrybingai įrengta buvusioje dviaukštėje klebonijoje.
2. Atminimo paminklai – Saločiuose pastatytas paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę (1918–1919 m.) bei Baltijos kelio jubiliejiniai atminimo ženklai.
3. Kultūros paveldo vertybės – archeologinę bei istorinę svarbą turinti Šalnaičių senovės gyvenvietė.